Kaunietė keramikė Virginija Laužadienė nustebino ir pažįstamus, ir jai visai nežinomus žmones.
Kauno rajone, netoli Ringaudų, esančioje savo sodyboje menininkė tiesiog pievoje surengė keramikos darbų parodą.
Apsilankyti joje nemokamai galėjo visi, kas tik norėjo.
Norėjo nustebinti gimines
V.Laužadienė nuolat dalyvauja keramikų parodose, bet turi ir darbų, kurie niekur nebuvo eksponuoti. Nemaža dalis jų saugoma sodyboje.
Keramikė pasakojo, kad rengti parodos savo valdose specialiai neplanavo.
„Vyko giminės susitikimas, atvažiavo 24 giminaičiai.
Pamaniau, kad jiems bus įdomu apžiūrėti pievoje išdėliotus mano kūrinius. Tai pamačiusi kaimynė paragino kūrinių nenurinkti – esą gal ir kam nors kitam bus įdomu pas mane užsukti“, – parodos atsiradimo užkulisius atskleidė V.Laužadienė.
Keramikė ant savo sodybos tvoros pakabino skelbimą, kad čia vyksta paroda ir kad pro vartus galima eiti drąsiai, o kieme lakstantys du mieli šunys yra draugiški ir jų nereikėtų bijoti.
Įkvepia liaudies menas
Pravėrus svetingos šeimininkės sodybos vartus ir praėjus pro nedidelį mūrinį namą prieš akis atsivėrė pieva. Ją supa seni gražūs medžiai, gilumoje stovi seni mediniai ūkiniai pastatai, tyvuliuoja vandens lelijų priaugęs tvenkinys.
Pievoje buvo išdėlioti keramikos kūriniai, aplink juos vaikštinėjo ir žolę pašė antys ir vištos, dūko du šunys.
V.Laužadienė vedžiodama svečius po pievą pasakojo apie savo kūrinius.
Pirmiausia lauke pasitiko dviejų karalių, kurie laikė stiklo lentelę, ant kurios parašyta „Aš sveikinu su tuo, kas per vėlai“, figūros.
Keramikė pasakojo, kad baigusi studijas daug metų parodose nedalyvavo ir savo kūrinių niekur neeksponavo.
„Pirmąją parodą surengiau tik 2004 metais, daug vėliau negu mano kolegos bendraamžiai, todėl tai ekspozicijai ir vienam kūriniui – „Karaliams“ – parinkau simbolinį pavadinimą“, – pasakojo V.Laužadienė.
Karaliai, kaip ir kitos figūros, kurias autorė vadina dievuliukais, primena ne iš molio, o iš medžio sukurtus kūrinius.
Menininkė užaugo senelių sodyboje, kurioje dabar gyvena pati. Ją ir tada supo seni medžiai ir mediniai pastatai.
Gal todėl keramikę įkvepia medis ir lietuvių liaudies menas, o ant jos keramikos kūrinių neretai matyti medžio žievės atspaudai.
Kūriniai prabilo kitaip
Ant savo kūrinių kūrėja mėgsta išrašyti poezijos posmus – dažnai panaudoja poetės Aldonos Puišytės posmus. Ant perpjautą duonos kepalą primenančio kūrinio yra ir Kristijono Donelaičio eilės.
Keramikė sakė, kad ekspoziciją pievoje aplankė ir pažįstami, ir nepažįstami žmonės.
„Su visais buvo smagu pabendrauti. Deja, pievą reikės šienauti, todėl kūrinius teks nurinkti“, – šypsojosi V.Laužadienė.
Parodą aplankė ir kaunietis rašytojas Vidmantas Kiaušas su šeima.
Kūrėjas pasakojo, kad keramikę šiek tiek pažįsta, o apie parodą išgirdo iš savo dukters fotomenininkės Mildos Kiaušaitės.
„Buvo smagu apsilankyti V.Laužadienės sodyboje ir pamatyti jaukią parodą pievoje, medžių, paukščių ir šuniukų apsuptyje.
Jos kūriniai subtilūs, trapūs, tad eksponuojant juos gamtoje į keramikos darbus galima pažvelgti kitu kampu, jie prabilo kitaip nei parodų salėje“, – pažymėjo V.Kiaušas.