Garsenybių fotografas G. Žilinskas – apie atrastą pašaukimą ir neišpildytą norą: „Planavau tapti programuotoju“

Tiesa, tik nedaugelis žino, kad kadaise Gediminas turėjo visai kitokių planų – pasirodo, tapti fotografu nebuvo jo didžiausias noras.

Kaip žinomas vyras teigė naujienų portalui Lrytas, nuo vaikystės jam labiausiai sekėsi tikslieji mokslai, todėl jis svajojo tapti programuotoju.

Vis dėlto, vyras tikino staiga supratęs, kad tikrasis jo pašaukimas yra kur kas arčiau, nei atrodo.

Kaip ir daugelis šios srities žinovų, su fotoaparatu Gediminas susipažino dar vaikystėje. Tikriausiai jau tada buvo galima suprasti, kad ši sritis Gediminui teikė didelį džiaugsmą.

G. Žilinskas tikino puikiai prisimenantis tą momentą, kai į rankas paėmė pirmąjį fotoaparatą. Būtent nuo tada, pasak jo, pamažu ėmė megztis draugystė su fotografija.

„Man buvo 13 metų ir tuo metu turėjau širdies operaciją. Po jos gyvenimo tempas labai sulėtėjo, laukė ilgas atsistatymo laikotarpis.

Būtent 13-ojo gimtadienio proga tėvai man padovanojo pirmąjį fotoaparatą – juostinį „Smena 8M“. Taip ir prasidėjo mano draugystė su fotografija: turėjau įsirengęs tamsų kambarį su raudona šviesa, pats fotografuodavau, ryškindavau juostas ir darydavau nuotraukas. Taip pamažu įsimylėjau šią magiją“, – šyptelėjo G. Žilinskas.

Tiesa, Gediminas pripažino, kad jo karjeros planai dar besimokant mokykloje buvo kiek kitokie – vyras svarstė galimybę tapti visai ne fotografu, o programuotoju.

„Iš pradžių fotografija man atrodė tik kaip hobis ar širdžiai mielas užsiėmimas. Mokykloje man geriau sekėsi tikslieji mokslai, tad planavau studijuoti informatiką ir tapti programuotoju.

Tačiau per išleistuves staiga supratau, kad programuotoju būti negaliu. Pajutau, kad mano tikroji laimė ir pašaukimas yra fotografija – ji man teikė tokį polėkį, smalsumą ir energiją, kad supratau: tai yra mano kelias“, – atviravo fotografas.

Supratęs, kad fotografija – jo pašaukimas, Gedimas iki šiol negali nustoti žavėtis šio darbo specifika. Pasak jo, galimybė fotoaparato pagalba sustabdyti akimirką prilygsta magijai.

„Tai yra nenuspėjama magija. Net būdamas didžiausias profesionalas, negali šimtu procentų žinoti, koks bus galutinis rezultatas. Fotografija leidžia sustabdyti akimirką, kurioje viskas lieka amžiams – tai gyvenimo ir emocijų koncentratas.

Kiekviena fotosesija yra tarsi paslapties kūrimas, o tas laukimas ir rezultatas visada nustebina. Fotografijos prigimtis yra parodyti daugiau nei žmogaus akis mato ar gali įsivaizduoti“, – mintimis dalijosi Gediminas.

​Nors šis darbas G. Žilinskui kelia didžiulį susižavėjimą, kartais pasitaiko ir ne tokių malonių momentų – kaip ir bet kurioje kitoje profesijoje.

„Sunkiausia šiame darbe yra techninė pusė ir tas jaudulys ko nors nepamiršti. Kadangi esu universalus fotografas, kiekvienai fotosesijai reikia skirtingos įrangos.

Baisiausia būna pamiršti kokį nors laidelį, priedą ar atminties kortelę, kai ruošiuosi didelei fotosesijai.

Jei vietoje neturi reikiamos detalės, gali sugriūti visas planas – nepasileisti šviesos ar technika. To techninio pasiruošimo suvaldymas visada kelia šiek tiek streso“ – apie didžiausius iššūkius savo darbe pasakojo fotografas.

​Nors, regis, sudėtingų momentų būna mažiau nei džiaugsmingų, Gediminas pabrėžia, kad labai svarbu jausti savo ribas ir laiku sustoti, pailsėti.

„Sunkių momentų pasitaiko, kai aplanko pervargimas ar perdegimas. Kai darbo būna daugiau nei fiziškai gali aprėpti, pasidaro labai sunku.

Dabar labai stengiuosi dozuoti savo krūvį ir planuoti laiką taip, kad išsaugočiau kūrybinį polėkį ir neperdegčiau psichologiškai“, – aiškino G. Žilinskas.

Ne paslaptis, kad fotografai per savo karjerą padaro nesuskaičiuojamą daugybę nuotraukų, kurios yra viena už kitą geresnės. Visgi kai kurie kadrai, atrodo, išsiskiria ir turi gilesnę reikšmę.

Tam pritaria ir Gediminas – jis pripažino, kad kai kurios jo darytos nuotraukos jam kelia išskirtinį pasididžiavimą.

„Išskirti vieną nuotrauką labai sunku – fotografui jos yra kaip vaikai. Tačiau tikrai turiu savo favoritų.

Labiausiai didžiuojuosi darbais iš savo parodos „Wild Woman“. Tai darbai apie moteris, kurie man yra labai gražūs ir, manau, turintys didelę išliekamąją vertę bei prasmę“, – pasakojo fotografas.

Kalbėdamas apie kūrybą, vyras atskleidė ir tai, ką jam labiausiai patinka fotografuoti. Anot jo, tai – įvykiai ir žmonės.

„Įvykiai žavi savo istorine verte – bėgant laikui jie tampa vis svarbesni – kaip mūsų visuomenės ir laikmečio metraštis.

O žmonės yra pats įdomiausias objektas, nes jie labiausiai nenuspėjami. Kiekvienas charakteris, kiekviena pažintis praturtina mane patį, moko suvaldyti emocijas ir viską sudėti į vieną kadrą“, – atvirai kalbėjo Gediminas.

Paklaustas apie autoritetus ir įkvėpimo šaltinius, fotografas neslėpė, kad jo požiūris per laiką keitėsi.

„Šiuo metu vieno konkretaus autoriteto neturiu. Seku daug kolegų, kiekvienas jų dirba savaip įdomus.

Esu pasiekęs tokį lygį, kai pats sukaupiau daug žinių, dėstau ir mokau kitus. Karjeros pradžioje tikrai buvo nemažai fotografų, kuriais žavėjausi ir iš kurių mokiausi, bet dabar vieno išskirti negalėčiau“, – kalbėjo jis.

Ne paslaptis, kad dažnai fotografai turi savitą braižą, tačiau pats Gediminas sako, kad jo kūryba retai kada telpa į griežtus rėmus.

„Savo stilių apibūdinti pačiam labai sunku, tai geriau matosi iš šalies. Sakyčiau, kad tai grožio sritis, spindesys, glamūras. Tačiau aš nemėgstu savęs suvaržyti vienu stiliumi.

Mano stilius yra gyvas, nuolat kintantis ir prisitaikantis prie kliento, užduoties ar kūrybinės idėjos. Klasika ir modernumas čia nuolatos persipina“, – aiškino fotografas.

Kalbant apie modernumą, akivaizdu, kad šiais laikais profesionalus fotoaparatas nebėra vienintelis būdas akimirkoms įamžinti – fotografavimo priemonės tapo gerokai prieinamesnės ir mobilesnės.

Paklaustas, ar telefonas gali pakeisti fotoaparatą, Gediminas įsitikinęs – daugeliu atvejų tai jau vyksta.

„Manau, kad 70 proc. situacijų šiuolaikinė moderni telefono kamera tikrai gali pakeisti fotoaparatą.

Telefonų technologijos pažengė taip toli, kad pasiekė aukštumas, apie kurias prieš 5–10 metų negalėjome net sapnuoti“, – mintimis dalijosi jis.

Naujienų portalo Lrytas konkurse „Kadro meistrai“ dalyvaujantis G. Žilinskas turėjo išskirtinę galimybę išbandyti naująjį „Xiaomi Ultra 17“ telefoną, kurio kamera jį maloniai nustebino savo kokybe.

Jis taip pat papasakojo, kaip gimė šiuo telefonu užfiksuoti kadrai ir kokią reikšmę jam turi pats konkursas.

„Šie kadrai gimė testuojant „Xiaomi 14 Ultra“ galimybes. Šis telefonas man vėl pažadino aistrą fotografuoti gatvės vaizdus, stebėti aplinką ir fiksuoti tolimus objektus, kurių paprastai be sunkios profesionalios įrangos nepasiektum.

Pats konkursas man nėra varžybos dėl prizų – man tai noras pasidalinti savo matymu.

Vertinu tai skeptiškai, nes laimėtojai dažnai priklauso nuo to, kas surinks daugiau draugų balsų, o man svarbiausia yra pats kūrybinis procesas ir džiugesys akims“, – šyptelėjo fotografas.

Galiausiai G. Žilinskas pabrėžė, kad svarbiausias jo darbo tikslas – ne vien tobulas kadras, bet ir žvilgsnis į ateitį.

„Kiekvienas fotografas, mylintis savo darbą, į bet kurią fotosesiją eina su tikslu sukurti tą savo „auksinį“ kadrą.

Negaliu pasakyti, kad tai tik viena nuotrauka. Linkėčiau sau iš kiekvienos fotosesijos išsinešti po vieną tokį ypatingą kadrą, kurį vėliau būtų galima sudėti į savo gyvenimo knygą“, – aiškino G. Žilinskas.