Nuo rudens, jau į pabaigą einantį sezoną, Kauno valstybinis muzikinis teatras (KVMT) pradėjo džiugiau nei įprastai – prisijungė prie „Norfos“ globojamų įstaigų gretų.
„Šiais laikais svarbus yra požiūris. „Norfa“ žiūri į kultūros įstaigas ir pagal savo galimybes prisideda prie jų veiklos“, – anksčiau gražių žodžių prekybos tinklui negailėjo teatro vadovo pavaduotojas Rimantas Lekavičius.
Dabar, žvelgiant į tai, kas buvo nuveikta, negalima nepastebėti, kad prekybos tinklo parama buvo itin reikšminga. Mecenatas „Norfa“ prisidėjo ne tik prie ne vienos teatre pasirodžiusios premjeros pristatymo, bet ir kitų KVMT teatrui reikšmingų sričių.
L. Lavastė pasidalijo atsiminimais apie R. Tumino kūrybą: svarbiausia jam buvo – žmoguje nenužudyti žmogaus
Apie tai, kuo visus metus gyveno „Norfos“ remiamas teatras ir kas dar laukia iki sezono pabaigos, naujienų portalui Lrytas papasakojo teatro reklamos ir informacijos vadovė Lina Stankevičiūtė.
– Kuo šis sezonas džiugino teatro lankytojus? Ką ryškiausio rodėte, kas išliko tiek teatro komandos, tiek žiūrovų atmintyje?
Susiję straipsniai
– Sezonui einant į pabaigą, galiu pasakyti, kad iš tikrųjų turėjome gražių premjerų ir jomis labai džiaugiamės. Netgi sulaukėme apdovanojimų.
Sezoną pradėjom labai įspūdinga Francesco Cilea opera „Adriana Lekuvrer“, kurią Lietuvoje statėme pirmą kartą. Tai buvo bendras projektas su Estijos koncertine organizacija „PromFest“, su kuria bendradarbiaujame nuo 2011-ųjų. Šis pastatymas jau buvo septintas. Kartu su organizacija į Kauno sceną atvedame rečiau statomas operas arba, jeigu operos yra tokios populiarios kaip „Traviata“, jų režisūriniai sprendimai būna kontroversiški, labai įdomūs ir labai netradiciniai, netikėti mūsų publikai.
„Adriana Lekuvrer“ buvo vienas iš tokių pastatymų, kuris pakerėjo ir teatralus, ir žiūrovus. Labai smagu, kad pagrindinį vaidmenį sukūrė Lietuvos operos žvaigždė Gabrielė Bukinė. Ji teatrui ir asmeniškai sau pelną antrą „Auksinį scenos kryžių“ iš eilės. Labai džiaugiamės už Gabrielę, o teatrui tai labai didelis įvertinimas.
Taip pat galima pasidžiaugti, kad visai neseniai, balandžio16 dieną, teatre viešėjo Estijos prezidentas. Vienas jo viešnagės akcentas – vakaras mūsų teatre žiūrint būtent šitą operą. Pavasarį debiutavo jau kita solistė Marija Arutiunov. Ja taip pat labai džiaugiamės, solistė įsiliejo į spektaklį.
Po „Adrianos Lekuvrer“ rudenį išleidome šokio spektaklį ir čia dar kartą mus pradžiugino choreografė Anželika Cholina. Ji pasiūlė teatrui statyti „Karmen“ pagal Bizet-Shchedrino muziką.
Trupei tai buvo puiki proga dar kartą išgyventi „Karmen“ istoriją, nes paskutiniais metais teatre šis kūrinys karaliauja įvairiausiais žanrais – kažkada turėjome operą, vėliau labai sėkmingai rodėme miuziklą „Karmen. Viva Amor!“, o dabar „Karmen“ pas mus atkeliavo šokio kalba.
Galime pasidžiaugti, kad šitame spektaklyje šoka, žinoma, visas baleto kolektyvas, visi turėjo daug vaidmenų ir debiutavo įvairiuose amplua, bet viena iš „Karmen“ atlikėjų, Stefanija Nosovaitė, gavo „Fortūnos“ apdovanojimą. Labai už ją džiaugiamės, spektaklis labai gražiai įsiliejo į mūsų repertuarą, yra labai lankomas.
Tiesa, taip lankomas, kaip daugelis mūsų spektaklių, o tai reiškia, sunkiai aplankomas, nes bilietus gauti – tikrai sunku.
O pavasarį jau keletą metų iš eilės Teatro dieną minime premjera. Šiais metais per Tarptautinę teatro dieną, kovo 27-ąją, išsileidom dar vieną operą – Wolfgango Amadėjaus Mocarto „Figaro vedybas“.
W. A. Mocartą seniai turėjom repertuare. Operos dainininkams tai – puikus spektaklis, jie ne taip dažnai prisiliečia prie kompozitoriaus kūrybos. Tai – puiki mokykla vokalui, jų balsams, o žiūrovams – įdomi opera.
– Nors sezono pabaiga ne už kalnų, sakykite, kas dar numatyta, kuo džiuginsite teatro gurmanus?
– Šiais metais buvome turtingi jubiliejais, o dar keletą sukakčių spėsime paminėti šį sezoną. Visai neseniai minėjome maestro, vyriausiojo dirigento Jono Janulevičiaus jubiliejų, kurį įprasmino jo diriguojama Giuseppe Verdi opera „Nabukas“.
O švenčių laukia ir daugiau – turime operos solistės Ramintos Vaicekauskaitės jubiliejų, ji savo sukaktį minės su Giacomo Puccinio opera „Bohema“ gegužės 24 dieną.
Birželį rimtesnį jubiliejų minės operetės grandas Gediminas Maciulevičius. Labai norime pasidžiaugti už Gediminą, jo visa gyvenimo veikla, kūryba buvo taip pat įvertinta „Fortūnos“ padėkos premija.
Šalia jubiliejų gegužės 14 dieną dar ruošiamės išvykai. Bus reikšminga diena, nes dalis kolektyvo dėmesį skirs Romo Kalantos aukai pagerbti ir čia, Kaune, Muzikinio teatro sodelyje. Renginys yra nemokamas, labai kviečiam ir kauniečius, ir Kauno svečius. Koncertas turėtų būti įspūdingas – atvažiuos Vilniaus choras, dainuos mūsų teatro solistai, gros orkestras.
Kita kolektyvo dalis, baleto trupė, tą pačią dieną išvyks į Raudondvarį. Ten Raudondvario kultūros centre parodys jau repertuare neberodomą Johano Štrauso baletą „Kita Pelenės istorija“. Turėjome labai gražų, spalvingą spektaklį, dabar trupė veža jį parodyti į rajoną parodyti.
Tai ne pirmos gastrolės. Pavasarį surengėme ne visai teatrui tradicinį renginį –choro kolektyvas paruošė Gospel muzikos programą, kurią mes parodėme ir Raudondvaryje, ir Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje. Ten smagiai, šiltai, jaukiai pabuvome su vilniečiais. Galvojame tai pakartoti rudenį.
– Nuo sezono pradžios prisijungėte prie „Norfos“ remiamų kultūros įstaigų. Renginių buvo ir dar nusimato nemažai. Sakykite, ar paramą naudojote rengiant pasirodymus, o gal ji buvo pasitelkta kitoms reikmėms?
– Džiaugiamės iš prekybos tinklo gauta pagalba. Paramą paskirstėme tarp premjerų ir einamoms išlaidoms teatrui reikalingų lėšų. Nors sunku konkrečiai įvardyti, kam tiksliai buvo paskirta viena ar kita suma, parama panaudota teatro reikmėms taip, kaip buvo tikslingiausia.