Antroji sezono pusė Lietuvos kultūros įstaigoms buvo ypatinga. Prekybos tinklo „Norfa“ globojamose vietose, kurių šiemet daugiau nei praėjusiais metais, karaliavo menas, muzika, šokis ir teatras.
Naujienų portalas Lrytas rašė apie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT), Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT), Nacionalinės filharmonijos, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos, Valstybinio Šiaulių dramos teatro (VŠDT, Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT), Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) renginius, prie kurių prisidėjo „Norfa“.
Kviečiame prisiminti, kas ryškiausio nutiko šiais metais ir kaip prie kultūros klestėjimo šalyje prisidėjo prekybos tinklas.
Legendinis baletas jau greitai pasirodys LNOBT: prie vizijos prisidėjo įvairių šalių profesionalai
Sezonas buvo itin įtemptas Nacionalinei M. K. Čiurlionio menų mokyklai. Dar žiemą ugdymo įstaigos direktorius Dainius Numgaudis stebėjosi, jog tokių intensyvių metų nepamena net mokyklos senbuviai.
„Nuo tos akimirkos, kai mokyklos kieme visuomenei pristatyta M. K. Čiurlionio metų programa iki pat jubiliejinio gimtadienio dienos turėjome labai intensyvų laiką. Paskaičiavome, kad apie 60 kartų buvome išvažiavę į bendrojo lavinimo, muzikos, dailės mokyklas, įvairias savivaldybes, į užsienį“, – pasakojo direktorius.
Susiję straipsniai
Šiais mokslo metais M. K. Čiurlionio auklėtiniai pasirodė daugybėje vietų, tarp kurių LVSO koncertų salė, Valdovų rūmai, LNOBT.
Negana to, pavasarį trys mokyklos auklėtiniai buvo įvertini „Mažojo Kristoforo“ žymeniu, o dėl „Norfos“ paramos mokykla įsteigė „Norfos stipendiją“, į kurią gali pretenduoti mokiniai siekiantys pasiruošti konkrečiam projektui, įgyvendinti idėjai– rengtis parodai, koncertui, dalyvauti konkurse.
Tik nuo rudens prie „Norfos“ globojamų įstaigų prisijungęs Kauno valstybinis muzikinis teatras šį sezoną stebino naujienomis.
„Sezoną pradėjom labai įspūdinga Francesco Cilea opera „Adriana Lekuvrer“, kurią Lietuvoje statėme pirmą kartą. Po jos rudenį išleidome šokio spektaklį ir čia dar kartą mus pradžiugino choreografė Anželika Cholina. Ji pasiūlė teatrui statyti „Karmen“ pagal Bizet-Shchedrino muziką.
O pavasarį jau keletą metų iš eilės Teatro dieną minime premjera. Šiais metais per Tarptautinę teatro dieną, kovo 27-ąją, išsileidom dar vieną operą – Wolfgango Amadėjaus Mocarto „Figaro vedybas“, – gegužę naujienas naujienų portalui Lrytas vardijo teatro reklamos ir informacijos vadovė Lina Stankevičiūtė.
Nors teatre netrūko ir anksčiau statytų pasirodymų, KVMT kolektyvas itin džiaugėsi naujienomis ir tuo, kad prie jų prisidėjo „Norfa“.
„Džiaugiamės iš prekybos tinklo gauta pagalba. Paramą paskirstėme tarp premjerų ir einamoms išlaidoms teatrui reikalingų lėšų“, – dalijosi L. Stankevičiūtė.
Ypatingi metai buvo ir Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui. Kiekvieną mėnesį bene plačiausią repertuarą siūliusi kultūros įstaiga džiugino ir premjeromis.
Žiūrovai galėjo išvysti dar niekur nematytą kitokį „Velnio nuotakos“ pastatymą, spektaklį „Mokyk mane“ bei naują Karolio Kaupinio darbą „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“.
Apie pastarąjį naujienų portalui Lrytas pasakojęs jo režisierius sakė, kad darbe yra gilinamasi į laikinumą ir gyvenimo trapumą.
„Kai pradėjau gilintis į Lietuvos teatro istoriją, kai žiūrėjau archyvines medžiagas, įrašus apie teatrą, radau, kad tas pats buvo kalbama ir prieš dvidešimt metų – apie praeinančią Lietuvos teatro legendą. Atrodo, kad yra idealus laikas, bet jis niekada nėra čia. Jis yra visą laiką kažkur praeityje, jo žmogus ilgisi“, – tada pristatydamas sėkmės sulaukusį darbą sakė jis.
O tai „Norfos“ paramą teatras šį kartą skyrė naujai programai. Vienas jų – birželį startuosiantis LNDT forumas „Burės“, kuriame galės prisistatyti įvairūs teatro kūrėjai.
Viso sezono metu pakiliomis nuotaikomis gyveno Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, kuris ne tik minėjo svarbų jubiliejų, bet ir džiugino premjeromis.
Dar prieš naujuosius Lietuvos baletas minėjo 100-metį ir tada teatro vadovė Laima Vilimienė pasakojo, kad beveik visi renginiai prieš šventes sukosi aplink magiškąjį baletą. Štai gruodį LNOBT pristatė „Kopeliją“.
„Šis pastatymas labai simboliškas – lygiai prieš 100 metų, gruodžio 4 dieną, Lietuvos baletas savo istoriją pradėjo būtent šiuo baletu. Praėjus amžiui pateiksime ne baleto rekonstrukciją, o naują pastatymą šiuolaikinio žmogaus akimis“, – tada pasakojo L. Vilimienė.
Pavasarį teatre buvo pristatyta operos premjera „Vasarvidžio nakties sapnas“. Apie ją portalui Lrytas pasakojęs LNOBT Operos meno vadovas Martynas Stakionis sakė, kad pastatymas – užburiantis.
„Vidurvasario nakties sapnas“ labai išsiskiria ne tik iš LNBOT repertuarinių veikalų, tai – išskirtinis B. Britteno kūrinys. Ji yra kamerinė opera, reikalaujanti mažesnės sudėties orkestro, bet labai detali, labai specifinė Šis pastatymas – didžiulis iššūkis orkestrui, solistams“, – tada kalbėjo Martynas pridėjęs, kad opera žavi savo neįprastumu: sudėtimi, muzika, stiliumi.
O sezono pabaigoje teatras pristatė dar vieną baletą „Patika“, kuris aktyviai rodomas didžiojoje salėje.
Jau ilgus metus prie LNOBT premjerų prisidedantis mecenatas „Norfa“ buvo neatsiejama šių pastatymų dalis.
Jau antrus metus „Norfos“ globojamas Šiaurės Lietuvos kultūros židinys – Valstybinis Šiaulių dramos teatras šiais metais taip pat džiugino naujienomis.
„Rudenį pradėjome premjeromis: pagal Rimanto Kmitos pjesę kurtu spektakliu „Šok, Edita, šok“. Jis buvo parodytas tik birželį teatro festivalio metu, o premjeriniai spektakliai sceną išvydo rugsėjį. Jis yra kurtas mūsų teatro ir rėmėjų, tarp kurių „Norfa“, lėšomis.
Taip pat pristatėme spektaklį „Anoniminiai šokiai“ – tai ilgai brandintas projektas, kuris buvo pristatytas kamerinėje salėje ir skirtas kiek mažesnei auditorijai. Trečioji premjera – tai buvo Jokūbo Brazio „Icarus Machine“, – dar sezono pradžioje pasakojo teatro meno vadovė Nomeda Šatkauskienė.
Kiek vėliau teatre pristatyta ukrainiečių pjesė „Duonos paliaubos“, o pavasarį itin daug dėmesio VŠDT skyrė jau tradicija tampančiam miesto teatro festivaliui „Teatrodromas“.
„Norfos“ parama leidžia festivaliui kurti originalius scenos meno kūrinius, kurių premjeros įvyksta būtent „Teatrodromo“ metu“, – portalui pasakojo Nomeda pridėjusi, kad prekybos tinklas prisidėjo ir prie kitų didžiųjų teatro premjerų taip leisdamas dar kokybiškiau išpildyti kūrybinius užmojus.
Sezono viduryje „Norfa“ pranešė dar vieną džiugią naujieną. Prie globojamų įstaigų gretų prisijungė ir šalies muzikinė pažiba – Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.
Su naujienų portalu Lrytas kalbėjęs LVSO vadovas Stasys Pancekauskas džiaugėsi itin dideliu muzikantų užimtumu, daugybe renginių ir, žinoma, prekybos tinklo parama.
„Ilgai į „Norfą“ nedrįsome kreiptis dėl paramos. Gal esame per daug kuklūs (šypsosi). Tačiau labai daug dėmesio, darbo užėmė koncertų salės rekonstrukcija ir kai išdrįsome, sulaukėme labai gero jų noro mus remti“, – tuomet sakė jis.
Šiemet LVSO turėjo gražių tikslų – jiems pavyko atgaivinti prieš 7–8 metus Laimio Vilkončiaus parašytą roko operą „Eglė“.
Taip pat orkestras grojo dar Lietuvoje neskambėjusius Richardo Wagnerio operos atlikimus.
„Pirmoji skambėjo opera „Lohengrinas“. Nors pavadinimas gali būti daug kam girdėtas, tačiau šiuo metu Lietuvoje nėra, kas ją atliktų visą. Grosime po vieną operą per metus“, – apie tai, kas svarbiausia šį sezoną kalbėjo S. Pancekauskas.
Sezoną puikiomis nuotaikomis užbaigia ir Nacionalinė filharmonija, kuri šį sezoną klasinės muzikos žvaigždžių buvo pasikvietusi ne tik į Vilnių, bet ir lietuvaičius išleidusi į ypatingas gastroles.
„Pradėję sezoną Vilniuje net keturis pirmuosius koncertus skyrėme M. K. Čiurlionio muzikos sklaidai, vėliau su partneriais „Gaidos“ aktualios muzikos festivaliu turėjome daug programų, kuriose koncertavo labai žinomi lietuvių ir užsienio dirigentai, solistai“, – vardijo kultūros įstaigos vadovė Rūta Prusevičienė.
Metų eigoje netrūko daug gastrolių – Čiurlionio kvartetas koncertavo visoje Europoje, Artimuosiuose ir Tolimuosiuose Rytuose, Vilniaus kvartetas koncertavo Kanadoje, ansamblis „Musica humana“ JAV, o Lietuvos kamerinis orkestras – Varšuvos filharmonijoje festivalyje, kurį organizatoriai dedikuoja centrinės ir rytų Europos muzikai.
Itin svarbi buvo ir Lietuvos kamerinio orkestro muzikantų išvyka į Japoniją. Kur publikai jie pristatė ne tik vieno genialus kūrėjo repertuarą, bet ir lietuviškos profesionalios muzikos tradiciją.
R. Prusevičienė pripažino, kad prie gastrolių prisidėjo ir „Norfa“, todėl itin džiaugėsi, kad prekybos tinklas prisideda prie Lietuvos vardo garsinimo pasaulyje.