Sinkūs likimo išbandymai
Šią operą autoriai kūrė net 15 metų. Jos pasaulinė premjera įvyko 2022-aisiais San Diego operoje, vėliau spektaklis rodytas Los Anželo ir San Francisko teatruose, šiemet pasieks ir Čikagos sceną. „Metropolitan Opera“ naujo pastatymo premjera, režisuota brazilės Deborah Colker, rampos šviesas išvydo šią gegužę.
L.Frank dar 2007-aisiais sulaukė Arizonos teatro užsakymo sukurti veikalą apie F.Kahlo, o jo libreto imtis kompozitorei buvo pasiūlytas Pulitzerio premijos laureatas N.Cruzas. Abu kūrėjus žavi Meksikos kultūra ir Fridos menas, bet kurti dar vieną Meksikos legendos biografinį portretą po įspūdingo kino filmo, kuriame F.Kahlo įkūnijo Salma Hayek, jie nematė prasmės.
Operos atspirties tašku tapo meksikiečių švenčiama Mirusiųjų diena, kurios metu džiaugsmingai prisimenami iškeliavę anapilin artimieji, šio festivalio siurrealistiška atmosfera, Fridos ir Diego paveikslai.
L.Frank dar vaikystėje atrado Kahlo kūrybą, vartydama mamos meno albumus. Ji gimė litvako ir perujietės šeimoje, kaip ir Kahlo, patyrė skaudų likimo išbandymą. Kompozitorė iki penkerių metų beveik nekalbėjo dėl įgimtos klausos negalios, nuo vaikystės nešioja klausos aparatą. Tai nesutrukdė jai tapti viena žymiausių dabarties muzikių, pelnyti prestižinius „Latin Grammy“ ir Pulitzerio apdovanojimus.
O F.Kahlo beveik 30 metų kentė nežmonišką skausmą dėl avarijoje patirtų sužalojimų – tai tapo viena pagrindinių jos kūrybos temų. Menininkė didžiausiomis savo gyvenimo nelaimėmis vadino avariją ir sutuoktinį Diegą Riverą, su kuriuo ją siejo audringi santykiai, aistra ir skausmas dėl neištikimybės.
Orfėjo mito variacija
Operos „Paskutinė Fridos ir Diego svajonė“ veiksmas rutuliojasi D.Riveros mirties metais 1957-aisiais – praėjus trejiems metams po F.Kahlo mirties. Jos mylimasis atklysta Mirusiųjų dieną į kapines ir mirusiųjų saugotojos Katrinos padedamas iškviečia Fridą iš požemių pasaulio, kad pasiimtų sutuoktinį pas save, ir abu susijungtų amžinybėje.
Tokia buvo ir reali D.Riveros svajonė. Jis troško, kad jo pelenai po mirties būtų saugomi greta trečiosios žmonos Fridos jos gimtajame name. Bet ketvirtoji dailininko žmona nusprendė kitaip – Diego atgulė Meksiko kapinėse.
L.Frank kūrinyje meistriškai sujungė Meksikos tradicijas ir šiuolaikinę muzikos kalbą, perteikė meksikietišką koloritą būdingų Centrinei Amerikai instrumentų spalvomis ir egzotiškais jų deriniais.
Susiję straipsniai
Režisierė ir choreografė D.Colker rengdamasi premjerai studijavo Meksikoje Mirusiųjų dienos tradicijas ir simbolius, perteikė spektaklyje šio festivalio makabrišką atmosferą, pasitelkusi šokėjus, akrobatus, menininkų poros kūrybos motyvus, spalvinus Meksikos amatininkų sukurtus kostiumus.
„Menas yra ne tik dailė, šokis ar teatras. Menas yra patirtis, vaizduotė, nuotykis. Ši opera – apie meną, ne apie tragediją. Ji apie tai, kaip kančia padeda suprasti žmones, gyvenimą, meną ir laimę“, – teigė režisierė.
Dainuos teatro pažibos
Premjeros dirigentas – „Metropolitan Opera“ meno vadovas Yannickas Nézet-Séguinas. Transliacijoje Fridą dainuos JAV mecosopranas Isabel Leonard, Diegą – ispanų baritonas Carlosas Álvarezas, Katriną – JAV sopranas Gabriella Reyes. Transliaciją ves ir kūrėjus pertraukos metu kalbins „Metropolitan Opera“ primadona Angel Blue.
L.Frank operos „Paskutinė Fridos ir Diego svajonė“ („El Último Sueño de Frida y Diego“) transliacija iš Niujorko „Metropolitan Opera“ kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ Vilniuje ir Kauno „Forum Cinemas“ – gegužės 30 d. 20 val. Trukmė – 2 val. 50 min. (su pertrauka).