„Atsidūrėme organizaciniame smaigalyje, nes viską lėmė įdirbis. Per praėjusį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai prieš keturiolika metų su savo ministerijomis ir ambasadomis surengėme apie penkiasdešimt itin sėkmingų koncertų Europoje ir Azijoje, pelnėme pasitikėjimą, turime patirties“, – sako LNF generalinė direktorė Rūta Prusevičienė.
Dar vienas svarbus koziris patenkant į kultūriniais ir politiniais įvykiais žymias, architektūra, istorija bei akustika ypatingas Europos sales buvo profesionalus ilgametis Lietuvos ambasadorių, kultūros atašė, Kultūros, Užsienio reikalų ministerijų, Lietuvos kultūros instituto darbuotojų bei pačios R. Prusevičienės ir jos komandos darbas, per kurį surasta daugybė įtakingų partnerių. „Visus šių meno centrų vadovus pažįstame asmeniškai. Jie žino, koks yra Filharmonijos kolektyvų lygis, kokį repertuarą galime atlikti, – pasakoja LNF vadovė. – Tokiomis progomis visos šalys pristato didžiausias savo žvaigždes. Pasisekė, kad sausis – įsivažiavimo po didžiųjų gruodžio operos pastatymų mėnuo, tad visų pastangomis pavyko sutarti su Asmik Grigorian, Edgaras Montvidas dėl to net perkėlė vieną svarbią operos datą. Karališkojo Škotijos nacionalinio orkestro muzikos vadove nuo 2027-ųjų tapsianti Giedrė Šlekytė šiems pasirodymams išnaudoja pauzę tarp pastatymų Ciuriche ir Vienoje.“
„Imtis tokių projektų leidžia ir LNSO statusas. Šis kolektyvas ne pirmi metai yra šalies kultūros ambasadorius, turintis muzikines tradicijas, profesionalumą, brandą, pripažinimą, aktyviai pasirodantis tarptautinėje erdvėje. Tai atveria daug durų, nebereikia prisistatyti iš naujo. Per LNSO vykdoma kultūrinė diplomatija didina ir mūsų šalies matomumą“, – dėsto LNF Koncertų skyriaus vadovė Gryta Radzevičiūtė-Maksimovič, šiuo metu turinti spręsti daug tarptautinių logistikos lygčių, rengti daugybę sutarčių.
Koncertų programa jungia tai, kuo Lietuva didžiuojasi: skambės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Miške“, Kastyčio baladė iš Kazimiero Viktoro Banaičio operos „Jūratė ir Kastytis“, Dalios arija iš Balio Dvariono operos „Dalia“, taip pat Richardo Wagnerio, Giacomo Puccini, belgų kompozitoriaus Josepho Jongeno kūriniai ir Amilcare’s Ponchielli operos „I Lituani“ („Lietuviai“) fragmentai. Tai – graži mūsų muzikinio identiteto, savo autorių, kurių muziką atliks LNSO ir pasaulyje pripažinti solistai, ir didžiųjų Europos kompozitorių kūrinių dermė. Ponchieli kūrinys atskleis, kaip žemyno menininkai interpretavo Lietuvos istoriją.
Didžiulis ambasadų indėlis
Vienus svarbiausių pasirengimo koncertams žingsnių žengė Lietuvos ambasados Briuselyje ir Berlyne. ES kultūros politikos atašė Vida Gražienė tam ruoštis pradėjo, kai Lietuvos nuolatinei atstovybei prie ES dar vadovavo ambasadorius Arnoldas Pranckevičius, dabar išvykęs dirbti į Paryžių, tęsia darbus jau su naujuoju ambasadoriumi Briuselyje Nerijumi Aleksiejūnu. „Bozar“ yra svarbi vieta, tampanti visų šalių pirmininkavimo kultūrinės programos centru. Ten paprastai vyksta ir vizualiųjų menų paroda: šįkart bus pristatomi Aleksandros Kašubos darbai, ekspoziciją organizuoja Lietuvos nacionalinė galerija ir Nacionalinis dailės muziejus. „Per praėjusį Lietuvos pirmininkavimą Didžiojoje „Bozar“ salėje vykusiame iškilmingame koncerte dalyvavo LNSO su Modestu Pitrėnu, dainavo Violeta Urmanavičiūtė-Urmana. Po to „Bozar“ atstovai pasakė: „Renginys itin aukšto lygio. Jūsų lauksime visada – juk garantuojate tokį programos lygį, publiką, bilietai išparduoti“, – prisimena R. Prusevičienė. Tuomet prieš keturiolika metų į koncertą atvyko Belgijos karalius Pilypas, LR prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Beje, bilietai į artėjantį lietuvių koncertą „Bozar“ jau iššluoti, jie sparčiai tirpsta ir Antverpene, ir Hamburge. „Tie, kurie nespėjo įsigyti bilietų Briuselyje, rinksis Antverpeną – juk tarp miestų vos valanda kelio“, – paaiškina LNF vadovė.
Anot jos, kiekvieno iš šių itin svarbių koncertų istorija – individuali ir autentiška, prie jos prisideda ir mūsų diplomatai, ir užsienyje dirbantys renginių organizatoriai, agentai – LNF partneriai. „Pavyzdžiui, Antverpeno menų centrui „De Singel“ vadovauja senas mūsų bičiulis Hendrikas Storme’as, daug metų kartu esame Europos festivalių asociacijoje. Jis mums labai padėjo ir prieš keturiolika metų, ir dabar, rengiant antrą koncertą. Ambasadorius Berlyne Giedrius Puodžiūnas pats nuvyko pas generalinį Elbės filharmonijos direktorių ir sutarė su juo koncertą susieti ir su Lietuvos sezonu Vokietijoje – tai kartu bus ir jo atidarymo renginys. Netgi sutarta dalytis ir koncerto išlaidomis. Elbės filharmonija tam skiria visas numatomas šio koncerto pajamas. Antra tiek prisideda mūsų vyriausybė – ministerijos, ambasados“, – bendryste su Lietuvos diplomatiniu korpusu neatsidžiaugia R. Prusevičienė.
Iššūkiai ir rengėjams, ir muzikantams
Svarbu, kad koncertai vyksta būtent šiose trijose salėse, nes Briuselis – Europos politinė širdis, o pasirodymas Antverpene, „Mėlynojoje“ „De Singel“ salėje, kurioje telpa tūkstantis klausytojų, padės pasiekti platesnę Belgijos kultūrinę auditoriją. Hamburgas yra vienas svarbiausių Europos muzikos centrų. Didžiojoje Elbės filharmonijos salėje, kur pasirodys lietuviai, telpa apie 2100 klausytojų.
„Elbės filharmonija – viena prestižiškiausių Europos salių – mini savo veiklos dešimtmetį, todėl pristato išskirtinę programą: visą sezoną joje pasirodo geriausi pasaulio orkestrai – Vienos, Berlyno, Niujorko filharmonijų, Amsterdamo „Concertgebouw“, Bostono, Honkongo, Londono simfoniniai orkestrai. Tarp jų esame ir mes“, – džiaugiasi G. Radzevičiūtė-Maksimovič, darsyk pridurdama, kad patekimas tarp tokių kolektyvų parodo mūsų orkestro vertę ir potencialą.
Kelionės su LNSO – vienu didžiausių ir svarbiausių šalies meno kolektyvų – visuomet kelia logistikos rūpesčių, nes su muzikantais, techninių ir administraciniu personalu susidaro maždaug šimto žmonių grupė, turinti laikytis griežto grafiko, niekur nepavėluoti, saugiai su savimi gabenti instrumentus.
„Kiekvieną kartą susirašinėjame ir deramės su oro linijomis, kad instrumentai negali būti skraidinami registruotame bagaže, jiems reikia ypatingos priežiūros. Dar didesnis rūpestis – laiko suvaldymas, planavimas pradedant skrydžiais, persėdimais, vėliau – pervežimais, repeticijų derinimu. Orkestrui bene didžiausias iššūkis – akustika, nes kiekviena salė skamba kitaip, priprasti prie jos turėsime labai mažai laiko, – pasakoja LNF Koncertų skyriaus vadovė. – Ypač sunku bus Hamburge, kur akustika tokia, kad girdisi absoliučiai viskas. Girdėjau, kad Švedijoje, Malmėje, įrengus naują salę vietos orkestras prie jos pratinosi dvejus metus. Mes tam turėsime valandą ar pusantros.“
Koncertų Europoje bus daug daugiau
Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai žymės ne tik šie trys svarbiausi, didžiausią diplomatinę ir kultūrinę reikšmę turintys koncertai. Šaliai ypatingais metais jų bus kur kas daugiau.
„Mūsų ambasadorius Vokietijoje susitiko su Berlyno filharmonijoje vykstančio festivalio „Musikfest Berlin“ meno vadovu. Antrą kitų metų pusmetį Berlyne bus M. K. Čiurlionio darbų paroda, tad jis įtikino festivalio vadovą pakviesti į Berlyno filharmoniją LNSO su M. Pitrėnu atlikti daugiau šiuolaikinį repertuarą. Jau numatyta koncerto data – 2027 m. rugsėjo 7 d., šiuo metu derinama konkreti programa. Kad šis ir daug kitų planuojamų renginių įvyktų, reikia rašyti įvairias paraiškas dėl finansavimo, nuveikti galybę kitų publikai nematomų darbų“, – pasakoja R. Prusevičienė.
Jau šiandien aišku, kad kitąmet kovo mėnesį kartu su maestro M. Pitrėnu ir pianiste Mūza Rubackyte LNSO vyks ir į gastroles Lenkijoje, nemažai keliaus ir Lietuvos kamerinis orkestras, kiti LNF kolektyvai. Net keli koncertai numatyti prestižinėse Skandinavijos koncertų salėse: M. Pitrėno diriguojamo LKO, pianisto Luko Geniušo ir jaunojo dirigento Arijaus Šereckio koncerto didžiausioje Helsinkio „Musiikkitalo“ koncertų salėje klausimus aktyviai koordinuoja Lietuvos ambasadorius Suomijoje Edvilas Raudonikis. Numatomi ir LKO koncertai Stokholmo „Konserthuset“ bei Kopenhagos nacionalinės bibliotekos „Black Diamond“ koncertų salėje. Planų kitose šalyse taip pat nestinga.
Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžiai sausio mėnesį skirtų koncertų partneriai ir rėmėjai: Lietuvos Respublikos ambasada Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos ambasada Belgijos Karalystėje, Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Briuselio „Bozar“ menų centras, Antverpeno „De Singel“ menų centras, Hamburgo Elbės filharmonija.