Jau lapkričio 14 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje kartu su Javieru Comesaña Barrera bei Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru jis pristatys unikalią programą. Skambės Ottorino Respighi „Concerto gregoriano“ smuikui ir orkestrui, Felixo Mendelssohno Simfonija Nr. 5 („Reformacijos“), o Maxo Brucho „Romansą“ altu grieš pats dirigentas, taip sukurdamas dar glaudesnį ryšį su orkestru. „Neabejoju, kad tie, kurie šį opusą išgirs pirmą kartą, jį iškart įsimylės“, – žada muzikas.
Nuo Pietų Korėjos iki gastrolių po visą pasaulį – pirmą kartą Lietuvoje koncertuosiantis dirigentas sutiko pasidalinti mintimis apie nuo vaikystės augančią meilę muzikai, dirigento ir solisto amplua bei pergalę prestižiniame Malko konkurse, lėmusią galimybę dirbti su 24 orkestrais visame pasaulyje.
– Jūsų šeimoje muzika visada užėmė svarbią vietą: kaip formavosi unikalus santykis su ja?
– Augant muzikalioje aplinkoje, dažnai lankantis koncertuose, nuo pat vaikystės manyje augo meilė muzikai. Mano abi tetos muzikantės – viena pianistė, kita altininkė. Todėl jau ankstyvame amžiuje pradėjau mokytis groti fortepijonu ir smuiku, o kiek vėliau teta išmokė griežti altu. Būdamas dešimties altą pasirinkau kaip pagrindinį savo instrumentą.
– Kodėl būtent altas?
– Man labai patiko unikalus alto skambesys. Pamėgau jo tamsų, šiltą toną. Jaučiau, kad alto diapazonas ir charakteris yra artimi žmogaus balsui. Mane sužavėjo jo giliai ekspresyvus, sakyčiau, net asmeniškas garsas.
– O kada jūsų gyvenime atsirado dirigavimas?
– Dirigavimu susižavėjau irgi vaikystėje. Pamenu, kaip žiūrėdavau ir klausydavausi daugybės įrašų – būtų neįmanoma suskaičiuoti, kiek kartų mačiau, kaip Berlyno filharmonijos orkestrui diriguoja Herbertas von Karajanas, Claudio Abbado ir kt. Stovėdamas prieš televizorių imituodavau jų gestus! Net nusipirkau dirigento lazdelę... O kai jau mokiausi progimnazijoje, pradėjau diriguoti mokyklos chorui. Restrospektyvai žvelgdamas į savo vaikystę matau, kad jau tada neapsakomai norėjau diriguoti. Nors dar visai nesupratau, ką reiškia būti dirigentu.
– Vienas svarbiausių pasiekimų jūsų, kaip dirigento, karjeroje – pergalė prestižiniame Malko konkurse (2024 m.). Kaip tai pakeitė jūsų karjerą, kokios galimybės atsivėrė?
– Tikiu, kad vienas sudėtingiausių etapų jauniesiems dirigentams yra perėjimas nuo studijų prie profesinio gyvenimo ir veiklos. Pergalė Malko konkurse man atvėrė nepaprastai daug durų, įskaitant galimybę dirbti su 24 orkestrais visame pasaulyje. Tai, be jokios abejonės, buvo lūžio taškas tiek mano gyvenime, tiek karjeroje, leidęs susipažinti ir bendradarbiauti su daugybe nuostabių muzikantų bei orkestrų.
– Vilniuje jūs net ik diriguosite, bet ir atliksite Maxo Brucho „Romansą“ altui ir orkestrui. Kaip sugebate sujungti, suvaldyti šiuos abu amplua?
– Kai ir griežiu altu, ir diriguoju, šią patirtį traktuoju taip, tarsi gročiau kamerinę muziką kartu su orkestru. Užuot davęs nurodymus dirigento lazdele, savo griežimą, judesius, kvėpavimą ir muzikinę išraišką tiesiogiai sulieju su orkestru. Dėl to gimsta ypatingas ryšys ir grojimo džiaugsmas. Be to, Brucho „Romansas“ yra neįtikėtinai gražus kūrinys: neabejoju, kad tie, kurie šio opuso dar negirdėjo, pasiklausę jį iškart įsimylės.
– Jei neklystu, Lietuvoje lankysitės pirmą kartą. Kaip jaučiatės prieš susipažindamas su naujomis šalimis, miestais, orkestrais, publika?
– Labai džiaugiuosi galėdamas pirmą kartą apsilankyti Lietuvoje! Kiekvienas orkestras turi savo unikalų charakterį, skambesį ir atmosferą – to atradimas man yra vienas mėgstamiausių dalykų šiame darbe. Jaučiuosi neįtikėtinai dėkingas ir laimingas, turėdamas galimybę kurti nuostabią muziką su muzikantais visame pasaulyje. Šis džiaugsmas visada nusveria kelionių iššūkius – dažnai besikeičiančios šalys ir koncertai gali pareikalauti daugiau fizinių jėgų ir pastangų norint išlaikyti sveiką pusiausvyrą.
– O koks Samuelis Lee yra jau nulipęs nuo scenos? Kam dar mėgstate skirti laiką, kai nerepetuojate ir nekoncertuojate?
– Auginu dvi mažas dukrytes, todėl stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti su šeima. Stebėti, kaip auga mano vaikai, – neįtikėtinai jaudinanti patirtis. Tikiu, kad visos emocijos, patiriamos per gyvenimą: per šeimą, santykius ar kasdienes akimirkas, – tampa dalimi to, koks esu muzikantas. Ši patirtis praturtina vidinį pasaulį ir prisideda prie muzikinės išraiškos.
– Kokios svajonės, kokie planai jus aplanko žvelgiant į ateitį?
– Jei muzika galėtų atnešti teigiamų pokyčių į kieno nors gyvenimą ir galbūt net prisidėti prie ko nors prasmingo bei pozityvaus visuomenėje – išsipildytų mano didžiausia svajonė.
– Dėkoju už pokalbį.
Orkestro muzikos koncertas „LNSO, tarptautinių konkursų nugalėtojai Javier Comesaña Barrera ir Samuel Lee“ vyks lapkričio 14 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje. Visą LNF 86-ojo sezono programą rasite interneto svetainėje www.filharmonija.lt. Šio sezono mecenatas – „Norfa“.