„Kita stotelė Paneriai“ savitai pratęsia filme „Čia buvo Vilnius“ pradėtą kinematografinį miesto tyrinėjimą. Tik šį kartą geležinkelis tampa pasakojimo apie daugiasluoksnį laiką ašimi.
Praeities ženklus saugo Panerių memorialas ir šikšnosparnių apgyventas apleistas tunelis, puslaukiniai katinai ir griūvantys namai ženklina nykstančią dabartį, o mokykloje žaidžiantys vaikai kreipia žvilgsnį į ateitį.
Meditatyvus, paveikiu garso takeliu įtraukiantis filmas kuria juslinį dažniausiai tik pravažiuojamo Vilniaus pakraščio portretą.
M.Endriuškos nuotr.
„Filmuoju tai, kas greitai išnyksta ir lieka tik vaizdo archyvuose. Pradėjęs gilintis į Panerių istoriją, atradau daug vienas kitą papildančių pasakojimų. Nuo kurorto vizijos iki tragedijos vietos, nuo kuro saugojimo bazės iki nuolat besikeičiančio rajono – norėjau perteikti šias istorijas poetine vaizdų kalba ir išsaugoti jas mūsų atmintyje“, – filmą pristatė E.Doškus.
Susiję straipsniai
Abu filmus jungia asmeniška E.Doškaus Vilniaus vizija – jautrus žvilgsnis į vietas, kurios keičiasi, nyksta, išlieka ir įgyja naujas reikšmes.
„Čia buvo Vilnius“ fiksuoja besikeičiantį miestą, jo architektūrą, žmones ir kasdienybės fragmentus, kurdamas dialogą su Almanto Grikevičiaus klasika tapusiu filmu „Laikas eina per miestą“.
M.Endriuškos nuotr.
„Kita stotelė Paneriai“ kviečia persikelti už miesto centro ribų. Poetinės dokumentikos diptikas kuria kelionę per miesto atmintį – iš Vilniaus į Panerius, iš praeities į ateitį, iš to, kas jau išnyko, į tai, kas dar tik keičiasi.
Dokumentinį filmą „Kita stotelė Paneriai“ kūrė režisierius, scenarijaus autorius, operatorius ir montažo režisierius E.Doškus, kompozitoriai ir garso takelio atlikėjai V.Kisevičius ir P.Kilbauskas, montažo režisierė Ignė Narbutaitė, spalvų dailininkas Jonas Sunklodas, prodiuserės Jurga Kaye ir Virginija Mačionytė.