Emocinė vaiko kelionė „Po nelaiminga žvaigžde“ pelnė pagrindinį Europos kino festivalio „Scanoramos“ prizą

Po iškilmingos apdovanojimų ceremonijos oficialią „Scanoramos“ programą užbaigė Lietuvoje gimusio ukrainiečių režisieriaus Rostislavo Kirpičenkos filmas „Pavasaris“. Populiariausius festivalio filmus iki lapkričio 22-osios dar galima pamatyti ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

Pirmasis pilnametražis Y.Berlie ir L.Cambourieu filmas „Po nelaiminga žvaigžde“, pristatytas Kanų kino festivalio programoje ACID, pasakoja apie destruktyvią žmogiškųjų santykių dinamiką ir iškreiptos meilės sampratos nulemtus pasirinkimus.

Pasak žiuri, šis kino pasakojimas, dar ilgai neišblėso atminties net ir užgesus ekranui. Tai sukrečiantis, įtampos kupinas kūrinys. Į istoriją žvelgiama vaiko akimis, o jaunoji aktorė savo vaidmenį atlieka itin įtaigiai.

„Po nelaiminga žvaigžde“ išsiskiria meistriška kino kalba. Nerimstanti, nuolat judanti kamera iš arti seka veikėjus, dar labiau įtraukdama į pasakojimą. Stambūs planai atskleidžia šeimoje tvyrančią įtampą ir leidžia pasijusti taip, tarsi patys būtume įtraukti į toksiškus šių žmonių santykius. Šis drąsių kūrybinių sprendimų kupinas filmas – išties įspūdingas debiutas ilgametražiame kine.

Specialiojo paminėjimo sulaukusi V.Morinos drama „Gėda ir pinigai“, šių metų Sandanso kino festivalyje pripažinta geriausiu filmu, kelia sudėtingus garbės, orumo ir moralinių vertybių išsaugojimo klausimus šiuolaikinio kapitalistinio pasaulio kontekste. Įdomu, jog prieš 10 metų pirmąjį savo ilgametražį „Tėvas“ Kosove gimęs, šiuo metu Vokietijoje gyvenantis kūrėjas pristatė būtent „Scanoramoje“.

Už jautrų ir įtaigų pasakojimą apie išlikimą, orumą ir pasiaukojimą šis filmas pelną specialųjį žiuri paminėjimą. Bendruomenės požiūris į tai, kas teisinga, ne visada sutampa su mūsų noru užtikrinti geriausią ateitį savo šeimoms. O kai sprendžiamas išlikimo klausimas, šiuos požiūrius suderinti dar sunkiau.

Šis įtaigus, tikroviškas filmas neleidžia likti vien stebėtojais – jis įtraukia į patį kovos sūkurį ir primena, kad tokiomis aplinkybėmis lengvų sprendimų nėra, kompromisai tampa neišvengiami, o gėda – prabanga, kurios nebegali sau leisti.

Šiemet žiuri vadovavo vokiečių prodiuserė ir tarptautinių koprodukcijų ekspertė Simone Baumann, o jai talkino Suomijos kino industrijos profesionalė Jaana Puskala, islandų kino prodiuserė ir prodiuserinės kompanijos „Bjartsýn Films“ įkūrėja Sunna Guðnadóttir, švedų kultūros žurnalistė ir kino kritikė, buvusi Geteborgo kino festivalio meno vadovė Jannike Åhlund bei serbų režisierius, operatorius ir aktorius Stefanas Djordjevićius.

„Scanoramos“ pagrindinis konkursas kasmet atkreipia dėmesį į ryškiausius naujus Europos kino kūrėjus, jų pirmuosius ilgametražius filmus, pasižyminčius savitu autoriniu balsu ir drąsia menine kalba. Konkursas suteikia galimybę Lietuvos žiūrovams atrasti platesnio tarptautinio pripažinimo siekiančius kūrėjus. Pagrindinio konkurso nugalėtojui skirtą prizą, 7000 eurų, įsteigė Vilniaus miesto savivaldybė.

Vilniuje festivalį uždarė Lietuvoje gimusio ukrainiečių režisieriaus R.Kirpičenkos filmas „Pavasaris“, pristatytas Kanų kino festivalyje. Juosta kviečia pažvelgti į pilkąsias blogio zonas ir okupaciją kaip pasikeitusių reikšmių bei žmogiškojo orumo paieškų teritoriją. Pagrindinius vaidmenis atlieka Ukrainos aktorė Anastasija Pustovit bei lietuviai Kęstutis Cicėnas, Bartas Ždanovičius, Valentinas Novopolskis, Viačeslavas Lukjanovas, Daumantas Ciunis ir kiti.

Nors oficiali festivalio programa Vilniuje baigėsi, didžiausia rudens kino šventė Lietuvoje kviečia ir toliau drąsiai žengti į žmogiškumo laboratoriją kino salėje ir atidžiau įsižiūrėti į žmogaus pasirinkimus, juos lydinčias vidines ir išorines prieštaras bei plačią jausmų amplitudę.