Jausmai, kuriuos ji kelia užatlantėje, visiškai kitokie nei gimtinėje, teigia kartu su trupe JAV viešinti laikraščio „Moskovskij komsomolec“ korespondentė Marina Raikina.
R.Tumino vadovaujamos trupės aktorių ir JAV teatralų susitikimo vieta Niujorke praėjusią savaitę buvo 55-oji gatvė. Kaip ir visos Manhatane, ji siaura, eismas joje lėtutėlis, todėl daugelis žiūrovų į teatrą atvyksta metro arba ateina pėstute.
Štai eina Michailas Baryšnikovas (garsus baleto solistas, sovietiniais laikais per gastroles JAV pasiprašęs politinio prieglobsčio ir ten likęs. – Red.) – neaukštas, nejaunas, grakštus, tiesia nugara. Rankose tamsiai mėlyna beisbolo kepuraitė, nors vilki griežtą tamsų kostiumą. Buvusi pasaulinio garso žvaigždė nesukelia jokio ažiotažo, ramiai su žmona nueina į parterį ir atsisėda. Pasibaigus spektakliui taip pat nepastebimai ištirpo minioje, spėjęs pasveikinti gastrolių rengėjus. Prie jo artintis beviltiška – žinoma, kad M.Baryšnikovas interviu neduoda, su artistais ir žiūrovais nesifotografuoja, nesvarbu, ar reginys jam patiko, ar ne.
2 tūkstančių 200 vietų salė sausakimša. Beje, per pirmąjį spektaklį aukščiausiai, palubėje, esantis balkonas buvo tuščias, per antrąjį vargais negalais buvo užimta koks dešimt vietų, o per paskutinį – perpildytas, kaip Rusijoje pasakytų: „Kabojo ant šviestuvų.“ Žiūrovų paštas daro savo: publika arba eina, arba protestuoja.
Sėkmę tarp savųjų lemia daug veiksnių, tarp jų – ilgesys, atitrūkimas nuo tėvynės. Tačiau gastroliuojantiems artistams svarbus ir amerikiečių teatro profesionalų, amerikiečių publikos įvertinimas. O jų per tas dienas apsilankė nemažai, jiems padėjo trys ekranai su subtitrais.
Laikraštyje „The New York Times“ jau po antrojo spektaklio buvo išspausdinta superliatyvų kupina recenzija: „Nepaprastai gražus R.Tumino sukurtas „Eugenijaus Onegino“ spektaklis – tai skausmingai įtaigus žaidimas su muzika ir šokiais. Esama daugybės nepamirštamų scenų. Siaučianti pūga aplink žibinto apšviestą karietą, merginos baltomis vestuvinėmis suknelėmis ant sidabrinių sūpuoklių. Šydas, paverčiantis nuotaką raudotoja. Atvaizdas veidrodinėje sienoje... Ir čia mes matome, kokia pakylėta ir tauri mene gali būti kančia.“
Recenzentas pabrėžė aktorių, ypač jaunųjų, vaidybą. Kaip tik jie – Viktoras Dobronravovas, Vasilijus Simonovas, Ženia Kregždė, Olga Lerman, Marija Volkova, o ne tik patyrę jų kolegos didele dalimi lėmė spektaklio sėkmę. Ką jau kalbėti apie aštuonių dainuojančių šokėjų ir kelių vaikinų mimansą. Ir, aišku, bežodis, bet labai svarbus keistos namų dvasios su mandolina personažas, suvaidintas Jekaterinos Kramzinos.
Kaip tik šis jaunas ansamblis judesiu ir balsu sukuria emocinį foną, kuris suteikia nuostabiam R.Tumino spektakliui tūrį ir dar kai ką, kas nepaaiškinamai maudžia.
Po paskutinio spektaklio Niujorke žiūrovai aktorius sveikino plojimais ir šūksmais. Išeidama viena moteris tarė savo palydovui: „Ačiū Dievui, pagaliau atvežė tikrą meną. Atsibodo antreprizės.“
Antradienį J.Vachtangovo teatro aktoriai išvyko į Bostoną, kur rodys „Eugenijų Oneginą“ „Majestic“ teatre penktadienį ir šeštadienį.
Parengė Milda Augulytė
