„Po svarbiausios arijos, kurią dainavau gulėdamas, turėjau stipriai suimti save į rankas, kad atsistočiau ir išbėgčiau iš scenos – viską reikėjo daryti viena koja, nes kitą labai skaudėjo. Dar ir dabar šlubčioju“, – pasakojo Edgaras.
Laimė, kritikai jau buvo padarę savo darbą – Grahamo Vicko režisuotas „Eugenijus Oneginas“ Glaindborno festivalyje atgaivintas jau prieš dvi savaites.
80 metų rengiamas vienas svarbiausių vasaros festivalių Glaindborne – pavojinga vieta negaluojantiems ar trūkumų turintiems solistams. Jį įdėmiai seka įtakingiausi Europos leidiniai. Kritikus, kaip ir publiką, tikriausiai čia vilioja ne tik menas, bet ir nuostabaus grožio aplinka. Skiriamasis šio festivalio bruožas – per ilgąją pertrauką soduose prie teatro rengiami piknikai.
Tiesa, kritikai netampa dėl to švelnesni. Šiemet kilo net tarptautinis skandalas, į kurį įsitraukė ir užjūrio žiniasklaida, kai penki svarbių leidinių vyrai užsipuolė perspektyvią Oktaviano vaidmens atlikėją operoje „Rožių kavalierius“ dėl apkūnumo.
Kita vertus, Edgaro šlubčiojimas seksizmu apkaltintiems recenzentams gal net būtų pasirodęs patrauklus – suteikiantis jo poetiškam personažui papildomo žavesio?
Jaunos artistės kritikai iš „The Telegraph“ ir „FT“ gyrė E.Montvido romantišką scenos įvaizdį, lygino jo Lenskį su lordu Byronu. George’as Hallas iš „The Guardian , taip pat „The Times“, „The Arts Desk“ pabrėžė psichologinę lietuvio vaidybos įtaigą. O elegiškąją Lenskio ariją, anot kritikų, jis padainavo nepriekaištingai.
G.Vicko „Eugenijus Oneginas“ Glaindborne pradėtas rodyti prieš 20 metų! E.Montvidas jau buvo įšokęs į jį 2008-aisiais, bet tada neturėjo progos įsijausti į režisieriaus idėjas. O šį sykį vaidmenį solistas šlifavo su pačiu G.Vicku, kuris garsėja muzikalumu ir dėmesiu detalėms.
„Dainavau Lenskį daugybę kartų, bet bendraudamas su G.Vicku vėl atradau naujų šio vaidmens niuansų, – stebėjosi Edgaras. – Šis režisierius gali valandų valandas kalbėti apie vieną operos frazę. Jo „Eugenijus Oneginas“ nesensta, nes yra labai paprastas, tradiciškas ir elegantiškas. Visiška priešingybė Krzysztofo Warlikowskio versijai“.
Metų pradžioje E.Montvidas dainavo Lenskį lenkų režisieriaus spektaklyje Bavarijos valstybinėje operoje. K.Warlikowskis perkėlė „Eugenijaus Onegino“ veiksmą į 6-7 dešimtmečių Ameriką, susiejo pagrindinius herojus homoseksualiais santykiais. Jo Oneginas nušauna Lenskį lovoje, kai šis artinasi prie draugo nusimetęs marškinius. Operos trečiojo veiksmo polonezo scenoje šoka pusnuogiai gėjai kaubojai.
„Šie metai man – tikra „Eugenijaus Onegino“ epopėja. Po Glaindborno spektaklių laukia šios operos pastatymas Ženevos teatre, – pasakojo Edgaras. – Kitą sezoną daug keliausiu, mokysiuos naujus vaidmenis. Darosi vis sunkiau sugrįžti į Lietuvą“.
Garsus škotų režisierius Davidas McVicaras pasiūlė lietuviui kitais metais grįžti į Glaindborną Belmontės vaidmeniu Wolfgango Amadeaus Mozarto operoje „Pagrobimas iš seralio“. Edgaras dainuos ir šio kompozitoriaus operoje „Idomenėjas“ Lilyje (Prancūzija), vėl koncertuos JAV su Bostono simfoniniu orkestru. Lietuvoje jį išgirsime rugpjūtį Pažaislio festivalyje.
