Birželio 12-ąją Nacionalinėje filharmonijoje baroko orkestras , reziduojantis Kembridžo universitete (Jungtinė Karalystė), su R.Egarru atliks Johanno Sebastiano Bacho šokių siuitas bei virtuoziškus koncertus klavesinui.
Šio kolektyvo muzikantai groja autentiškais epochos instrumentais arba jų kopijomis. Jau daugiau kaip keturis dešimtmečius su neblėstančiu smalsumu ir aistra jie puoselėja istoriniais šaltiniais pagrįstą senosios muzikos atlikimo manierą.
Todėl koncerte dirigento su batuta neišvysime. Nuo 2006-ųjų orkestrui vadovaujantis senųjų klavišinių instrumentų žinovas R.Egarras gros ir bendraminčių komandai vadovaus nuo klavesino pulto.
Šio brito interpretacijos grindžiamos ne tik žiniomis apie senąsias grojimo technikas ir baroko epochos dvasią – praeities muzikos žavesį jis sieja kūrybingu jos prikėlimu šiandien.
Klavesinininko R.Egarro koncertai trykšta išradingumu bei ekspresija. Juose gali nustebti, kaip gaiviai skamba „sėslaus“ vokiečio kūryba, bemaž itališku stiliumi išpuošta ornamentais.
Staigmenų žada ir Vilniuje skambėsiantys J.S.Bacho kūriniai, kurie kompozitoriui esant gyvam buvo atliekami nerūpestingoje Leipcigo (Vokietija) kavos namų aplinkoje.
Prie kavos puodelio laiką leidžiančiai publikai klavesino koncertų solo partijas skambino J.S.Bacho sūnūs. Geidžiamo epochos gėrimo namuose įvyko ir šmaikščios J.S.Bacho „Kavos kantatos“ premjera.
Orkestro bei jo vadovo kūrybinė veikla ne kartą buvo įvertinta prestižiniuose pasaulio klasikinės muzikos apdovanojimuose.
Išskirtinės R.Egarro garso įrašų teisės suteiktos kompanijos „Harmonia Mundi“ JAV filialui. Kaip solistas ir įvairių ansamblių dalyvis jis įrašė 30 kompaktinių plokštelių.
Su pirmą kartą Lietuvoje grosiančiu R.Egarru kalbėjomės apie baroką, J.S.Bachą, klavesiną.
– Kaip jaučiatės grodamas naujai publikai?
– Tai visada jaudina. Įvairiose šalyse klausytojai mus sutinka skirtingai. Labai smalsu, kaip Vilniaus publika pasitiks „Academy of Ancient Music“.
– Jūs atliekate įvairių epochų muziką kaip dirigentas ir klavišinininkas. Barokas – didžioji jūsų aistra?
– Man patinka įvairi gera muzika, mėgaujuosi viskuo – nuo XI amžiaus organumo (viduramžių daugiabalsumo rūšis – aut. past.) iki naujausių Bjork arba Prince dainų. Esu priklausomas nuo geros, atliekamos su aistra ir išmanymu muzikos.
– Kas jus paskatino domėtis senaisiais klavišiniais instrumentais?
– Studijuodamas Kembridžo universitete su keliai gerais draugais ir kolegomis pradėjau šiais instrumentais groti baroko muziką. Domėjausi epochos repertuaru, mane labai įkvėpė Nicolas Harnoncourt'as ir Reinhardas Goebelis bei jo vadovaujamas baroko ansamblis „Musica Antiqua Koln“.
– Vilniuje atliksite J.S.Bacho muziką, dažnai skambančią pasaulio koncertų salėse.
– J.S.Bacho muzika neišsemiama ir be galo kerinti. Joje visada galima atrasti kažką naujo.
– Joje nemažai liūdnų tonų, o jūs atliksite nuotaikingą programą. Kokia jos mintis?
– Kiekvienas didis kompozitorius savo kūriniuose atskleidžia visą paletę žmogiškų ir dvasinių patirčių. J.S.Bachas -- ne išimtis. Programa, kurią atliksime -- tai J.S.Bacho muzikos šventė, pristatanti kelis džiugiausius, gyvybingumu ir muzikine prabanga dvelkiančius jo kūrinius.
– Kaip vertinate klavesinui skirtų kūrinių atlikimą moderniu fortepijonu? Juk J.S.Bachas fortepijoninės muzikos nesukūrė.
– J.S.Bachas gyveno fortepijono eroje. Pirmasis plaktukilinis fortepijonas buvo pagamintas 1720-aisiais. Tačiau ne tiek svarbu, kuriuo instrumentu atliekami jo kūriniai. Esu girdėjęs siaubingų interpretacijų senaisiais instrumentais.
Mes renkamės senuosius, nes tikime, kad jie atkuria autoriaus sumanytas skambesio spalvas, būdingas anų laikų muzikai. Modernus fortepijonas tampa blogu, jei atlikėjas nesuranda šiai muzikai rakto arba tai jam tiesiog nerūpi.
– Ko palinkėtumėte savo klausytojams Vilniuje?
– Tiesiog klausykitės muzikos! Tikimės, kad mūsų meilė, aistra ir džiaugsmas ją atliekant pasieks į koncertą atėjusią publiką.
