Atrodytų, kas gali sieti šiuolaikinės muzikos festivalį ir dviračių lenktynes? Ogi dviračių muzikos orkestras! Tokia atrakcija šiemet numatyta pirmą kartą per šimtametę prestižinių „Tour de France“ lenktynių istoriją.
Hadersfildo šiuolaikinės muzikos festivalis (Jungtinė Karalystė) kitą savaitę organizuoja kūrybines dirbtuves norintiems muzikuoti dviračių dalimis orkestre „Tour de Force Bicycle Orchestra“. Projektas sumanytas „Tour de France“ proga. Mat šiemet lenktynininkai startuos Anglijoje.
Anot projekto autorių, naujo muzikos žanro pionieriams neprireiks nei patirties, nei ypatingų įgūdžių – tik entuziazmo. Kūrybinėse dirbtuvėse jie bandys pasigaminti instrumentus iš dviračių detalių – pavyzdžiui, arfą iš rėmo, trimitą iš vairo ar grojantį ratą ir mokysis išgauti jais melodijas. Nelinkusių lipti į sceną tautiečių festivalis prašo bent paaukoti senų dviračių.
3 664 km ilgio „Tour de France“ trąsoje numatyta gausybė įvairiausių renginių, propaguojančių dviračių sportą. Hadersfildo festivalis reklamuoja savo akciją kaip vertą dėmesio dviračių perdirbimo pavyzdį. Negana to, visa festivalio kūrybinė komanda palaikys sportininkus įprastiniu būdu – mindama dviračiais iš Londono į Paryžių. Dėl muzikos nebaisios jokios aukos.
Sekso darbininkams parūpo opera
Britai pastaruoju metu stebina pasaulį muzikalumo proveržiais. Klasikos festivalis„BBC Proms“ – tik po mėnesio, o bilietų vien per pirmąsias 12 prekiavimo valandų buvo nupirkta daugiau kaip 110 000. Po tūkstantį bilietų per valandą pardavinėta į „Wigmore Hall“ naujo sezono koncertus.
Kas tik nemuzikuoja Londone. „The Courtyard Theatre“ neseniai parodyta „Sekso darbininkų opera“ („The Sex Workers‘ Opera“), kurią sukūrė ir atliko įvairaus kalibro prostitutės ir porno žvaigždės. Premjerai pasirengti joms padėjo Karališkasis operos teatras „Covent Garden“.
Operos autoriai esą troško kūriniu demitologizuoti sekso verslą, paneigti neteisingą požiūrį į jų darbą.
„Žiniasklaidoje knibžda istorijų apie laimingus sąvadautojus, savo darbu patenkintus palydovus ir nelaimingas sekso verges. Tačiau tos istorijos retai pateikiamos sekso darbininkų akimis. Mes norėjome parodyti sekso verslą kaip paprastą pragyvenimo šaltinį, – aiškino operos idėją režisierė Siobhan Knox. – Tai nėra pirmoji opera šia tema, bet visos turimos yra vienpusiškos, moralizuojančios ir baigiasi sekso darbininkių mirtimi“.
Naujosios operos pagrindu tapo realios istorijos, surinktos dviejų režisierių iš įvairių pasaulio kraštų – Argentinos, Čilės, Taivano, JAV, Jungtinės Karalystės. „Žmonės pradeda matyti daugiau negu tik juoda ir balta. Tikimės, kad sekso paslaugos vieną dieną bus pripažintos vertingu, o ne gėdingu darbu, kurio nereikia slėpti nuo šeimos ir draugų“, – svajojo operos režisierius Alexas Etchartas.
Naujasis kūrinys tik iš dalies primena operą. Jame skamba hiphopas, džiazas, yra daug kalbamojo teksto.
Tarp skrydžių tampa artistais
Sudėtingas operos žanras kažkodėl traukia mėgėjus. Jau antrą operos premjerą prieš porą savaičių teatro scenoje pristatė Miuncheno oro uosto personalas. 2012 metais didžiulės sėkmės sulaukė šio oro uosto opera „Sunkesnis už orą“ („Heavier than Air“), kurioje pasirodė bagažo skyriaus tarnautojai.
Į antrąją operą „Šis naujas vandenynas“ („This New Ocean“) įsitraukė ir skraidantys ekipažai – vokiečių „Lufthansa“, Pietų Afrikos bei Japonijos ANA oro linijų dainorėliai. Operą apie tarpžemyninius ryšius įkūnijo globalus muzikinis teatras!
Kūrinį artistai repetavo tarp skrydžių Miunchene, o padainavę vėl išsiskirstydavo po visą planetą. Operos premjera įvyko Miuncheno „Cuvillies Theater“. „Ansamblio vokalinis lygis – nuostabus“, – džiaugėsi po spektaklio operos kompozitorė Nelida Bejar.
Gal skrydžiai teigiamai veikia balsą ir klausą? Juk „Lufthansa“ turi ir darbuotojų simfoninį orkestrą, kuris debiutavo 2011-aisiais, prisistatė jau daugelyje pasaulio šalių. Birželio 29-ąją „Lufthansa“ orkestras koncertuos Sofijos oro uosto angare su Bulgarijos džiazo dainininke Beloslava ir Živko Petrovo grupe.
Parengė Asta Andrikonytė