Birželio 20 ir 21 dienomis pirmą kartą Lietuvoje, Nacionaliniame operos ir baleto teatre, skambėsiantis G.F.Händelio kūrinys užbaigs 18-ąjį Vilniaus festivalį.
Tačiau spektaklis teatre bus rodomas ir kitą sezoną, be to, jis pasieks Budapešto, Prahos, Liublianos scenas. Mat „Aleksandro puotą“ su LNOBT bei „Vilniaus festivaliais“ stato Budapešto menų rūmai, rengia tarptautinė ir lietuviška solistų sudėtys.
69 metų R.Beckui – tai jau antras baroko muzikos projektas LNOBT. 2007-aisiais jis bendradarbiavo Vilniuje su režisieriumi Robertu Wilsonu, perkėlusiu į šio teatro sceną savo įspūdingąją Johanno Sebastiano Bacho „Pasijų pagal Joną“ inscenizaciją.
Stiliui nugludinti reikia laiko
„Tą kartą dirbti buvo sunkiau, – prisiminė R.Beckas. – Manau, G.F.Händelis artistams patinka labiau negu J.S.Bachas. Jo muziką atlikti ir jos klausytis yra lengviau, ji populiaresnė. Man pačiam G.F.Händelio kūryba labai artima, itin dažnai ją diriguoju, tik tinkamesnėse vietose – pavyzdžiui, bažnyčiose“.
R.Beckas pripažino, kad LNOBT akustika baroko muzikai nėra palanki. Vokietijoje šiam repertuarui jis pasitelkia dvigubai mažesnį orkestrą negu vilniškis. Bet mūsų teatre tokio nesigirdėtų.
„Baroko muzika kur kas intymesnė negu populiariųjų klasikinių operų. Ji reikalauja dėmesio detalėms, kruopštaus darbo, daugiau repeticijų, – aiškino dirigentas. – Repeticijų mums greičiausiai pritrūks. Dar yra ką nuveikti gludinant muzikos stilių, o orkestrui vakare tenka groti Gioachino Rossini, ryte – G.F.Händelį. Tai nelengva, nors turiu jam priekaištų vis mažiau“.
Spektaklyje skambės ir klavesinas, elektroniniai vargonai, scenoje muzikuos liutnininkas.
R.Beckas džiaugėsi, kad muzikantai gerai atliko namų darbus – išstudijavo jo paties diriguojamų kolektyvų įgrotą „Aleksandro puotos“ kompaktinę plokštelę ir susidėliojo muzikos akcentus dar prieš repeticijas su maestro.
Odę pavers operos spektakliu
Tačiau ar scenos veiksmas netrukdys solistams dainuoti?
„Pasijos pagal Joną“ trupei buvo dar didesnis iššūkis, – nuramino R.Beckas. – Ten choras kartais nematydavo dirigento, judesys buvo svarbesnis už muziką. Be to, dabar abi atlikėjų sudėtys yra lankstesnės“.
Publika premjeroje pajus tikrąjį angliškojo baroko muzikos žavesį – solistų ansamblį puoš šio stiliaus žinovas britų tenoras Thomasas Walkeris (Timotiejus). Dirigentas pakvietė į pirmąją solistų sudėtį ir savo vadovaujamo vokalinio kolektyvo dainininkę škotę Catrioną Morison (Taisija), Vienoje gyvenantį gruzinų sopraną Sophie Gordeladzę (Taisijos draugė).
Maestro gyrė ir lietuvius – tenorą Kęstutį Alčauskį, bosą Tadą Girininką (Aleksandras Didysis), mecosopraną Norą Petročenko.
„Publikos laukia gera muzika, įspūdingas scenos reginys ir veiksmas“, – žadėjo R.Beckas. Anot jo, „Aleksandro puota“ tinka scenai, nes yra kupina permaininigų nuotaikų: joje švenčiama ir kovojama, liepsnoja meilės aistros.
Kūrinys nukelia klausytojus į Azijos užkariautojo Aleksandro Didžiojo (356 pr.Kr. – 323 pr.Kr.) puotą, kurioje Tėbų dainius Timotiejus kelia valdovo ūpą giesmėmis, išaukštinama muzikos meno galia. Veikalas parašytas pagal Šv.Cecilijos, muzikos ir poetų globėjos, dienai skirtą odę. Tiesa, Vilniaus festivaliui rengiama labai netikėta jos sceninė versija.
Ir hobis, ir profesija
„Per savo karjerą esu parengęs tik kelis teatrinius projektus – esu koncertų dirigentas, bet sunkūs išbandymai man patinka“, – prisipažino R.Beckas.
Maestro vadina muziką savo profesija ir kartu hobiu. Mat reikalaujant tėvui, jis baigė teisės studijas, bet niekada nesivertė teisininko praktika – išlaikęs egzaminus, iš karto pasuko į muziką: ėmėsi chorų ir orkestrų vadybos, užbaigė dirigavimo studijas.
R.Beckas daug metų buvo Bambergo simfoninio orkestro pagrindinis prodiuseris, iki šiol vadovauja Bambergo chorui. Šiemet po 15-kos darbo metų jis atsisveikino su Šlėzvigo-Holšteino festivaliu, kuriame įkūrė tarptautinę choro akademiją. Su tuo pačiu kolektyvu, pervadintu Tarptautine Liubeko choro akademija, jis toliau dirba savarankiškai, daug gastroliuoja.
„Kaip vadybininkas visada buvau muzikos įvykių sūkuryje. Bet neslėpsiu: ši veikla man nepadėjo kaip dirigentui – visą laiką turėjau įrodinėti, ką sugebu. Juk vadybininkai nediriguoja“, – juokėsi maestro.
Į savo chorą Vokietijoje priėmė lietuvių
R.Becko repertuare vyrauja didingos chorinės oratorijos ir bažnytiniai G.F.Händelio, W.A.Mozarto, L.van Beethoveno, F.Mendelssohno, J.Brahmso kūriniai.
Maestro dirigavo Bambergo, Jeruzalės, Prahos ir Šanchajaus simfoniniams, Čekijos ir Osakos filharmonijų, Bazelio kameriniam orkestrui, „Ensemble Orchestral de Paris“ bei kitiems kolektyvams, gastroliavo Europos, Azijos, Lotynų Amerikos šalyse.
Šiuo metu R.Beckas metu vadovauja Tarptautinei Liubeko choro akademijai ir Bambergo simfoninio orkestro chorui. Abu kolektyvai rengia narių perklausas visame pasaulyje. Liubeko chore greta europiečių, tarp kurių yra ir lietuvių, dainuoja choristai iš Afrikos, Brazilijos, Izraelio. Teisininko išsilavinimas padėjo R.Beckui penyti iškiliausių dirigentų pasitikėjimą. Jis bendradarbiavo kaip muzikas ir vadybininkas su G.Sinopoli, H.Blomstedtu, Ch.Eschenbachu, E.Jochumu, J.Nottu, kitais batutos talentais.
Po „Aleksandro puotos“ premjeros maestro vyks koncertuoti su savo kolektyvu į Braziliją ir Honkongą, rudenį jo laukia gastrolės Pietų Korėjoje ir Kinijoje.
