Vakare žėrės iškili operos žvaigždė – 37 metų latvių mecosopranas Elyna Garanča, šią vasarą grįžtanti į pasaulio scenas po motinystės atostogų.
Koncerto proga operos deivė, užkariavusi Niujorko, Londono, Vienos ir kitas elitines scenas, davė interviu portalui lrytas.lt.
– Neįtikėtina, kaip greitai jūs grįžote į sceną po antrosios dukters gimimo - nepraėjo nė pusmetis. Kaip jums pavyko?
– Padėjo patirtis ir stipri latviška prigimtis. Dar nesijaučiu visiškai atsigavusi, bet man būtina publika, orkestras, adrenalinas, kad įgyčiau ankstesnę formą.
Taip buvo ir po pirmos dukters gimimo - praktikavausi namuose, kiek galėjau, o scenoje užteko mėnesio atsigauti.
– Koks yra operos žvaigždės, ištekėjusios už daug dirbančio dirigento ir auginančios du mažamečius vaikus, gyvenimas?
– Be galo įtemptas. Tačiau mane gelbsti išankstinis kruopštus darbų planavimas. Labai tvirtai numatome su vyru atostogų laiką, niekada neišsiskiriame ilgiau kaip trim savaitėms, o vaikų nepaliekame ilgiau kaip dviem.
– Ar šeima dalyvauja operos žvaigždės gyvenime – dažnai imate vaikus su savimi?
– Jei būnu ilgiau kaip savaitę vienoje vietoje, visada su savimi imu vaikus ir auklę. Jie paprastai būna kartu, kai rengiuosi operos premjeroms – negalėčiau palikti jų dviem mėnesiams.
– Kokia buvo jūsų pačios vaikystė – leisdavote vasaras, kaip daugelis latvių, kaime?
– Mes su broliu iš tikrųjų daug laiko praleidome kaime. Tas dienas prisimenu su dideliu džiaugsmu – būdavo linksma. Iki šiol išliko poreikis atsipalaiduoti gamtoje.
– Kokioje šalyje dabar gyvenate, kokia kalba bendraujate su vaikais?
– Su dukromis kalbu latviškai, su vyru – angliškai. Turime du namus – Rygoje, kur gyvena mano tėvai, ir Ispanijoje, prie Gibraltaro, netoli vyro šeimos.
– Kaip susipažinote su savo vyru – britų maestro Karelu Marku Chichonu, kaip užsimezgė jūsų bendravimas? Ar tam turėjo įtakos judviejų aistra muzikai?
– Mus suvedė koncertas, kuriame aš dainavau, o jis dirigavo. Repeticijų laikotarpiu abu buvome labai profesionalūs – pradėjome bendrauti tik per priėmimą ir pajutome, kad turime ką vienas kitam pasakyti.
– Kaip pavadinote savo dukteris – jų vardai latviški? Ar dainuojate joms latviškas dainas?
– Mums buvo svarbu, kad dukterų vardai būtų suprantami bet kurioje pasaulio dalyje. Jie ir latviški, ir kartu tarptautiniai – Catherine Luise ir Cristina Sophie.
O vaikams dažniau niūniuoju negu dainuoju. Mano vyresnioji duktė kartą susijuokė, kai pabandžiau jai dainuoti automobilyje. Ir namuose ji paprastai mane tildo: „Mamyt, liaukis!“.
– Kokius jūsų patiekalus dukros mėgsta? Ar vyras jums padeda šeimininkauti? Gal scena jus pačią verčia laikytis dietos?
– Mažajai dukrelei Cristinai šiuo metu užtenka mano pieno, o vyresnioji labai mėgsta makaronus, kaip daugelis jos amžiaus vaikų. Gaminu jai pati – Catherine niekada nevalgė jokio parduotuvinio maisto ir jo nemėgsta.
Aš vienintelė namie sukuosi prie viryklės, bet paprastai virtuvėje praleidžiu ne daugiau kaip 30-45 minutes. Jei norime pasilepinti, einame į restoraną. Namuose maistas turi būti sveikas ir greitai pagaminamas.
Kiekvienas dainininkas turi savo mitybos įpročių. Kai kurie nieko nevalgo po sočių pusryčių, kol nepadainuoja. O man 3-4 valandos prieš pasirodymą reikia didelio dubens makaronų, bet retai valgau padainavusi.
– Kaip saugote balsą? Ar svarbu jį tausoti, kuo mažiau šnekėti tarp koncertų?
– „Nebylios“ dienos darbotvarkėje yra labai geras dalykas. Kartais šnekėjimas balsą nualina labiau negu dainavimas. Kai pristatinėju naują albumą ar didelį turnė ir duodu po aštuonis interviu 3-4 dienas iš eilės, paprastai po to stengiuosi patylėti porą trejetą dienų.
Tačiau dainininkas yra kaip sportininkas – turi mankštintis kasdien, kad palaikytų gerą formą.
Sostinės vasaros festivalio atidarymas Valdovų rūmų didžiajame kieme Vilniuje – birželio 29 d. 20 val.
Parengė Asta Andrikonytė
