Vienas reikšmingiausių Šveicarijoje Verbjė klasikinės muzikos festivalis jaunam lietuvių muzikui Gediminui Gelgotui šiemet pasiūlė tapti reziduojančiu kompozitoriumi, o po tai, kai festivalyje buvo atliktas jo kūrinys, įteikė jam specialų „Prix Foundation Neva“. 28 metų menininko muzika jau skambėjo didžiuosiuose klasikinės muzikos festivaliuose Šlėzvige-Holšteine, „Young Euro Classics“, „Beethovenfest“, „Usedomer“ ir kituose.
Būdamas 23 metų G.Gelgotas pasirašė kontraktą su muzikos leidybos kompanija „Peermusic Classical New-York–Hamburg“, o tarptautines koncertų sales jam atvėrė kūrinys „Never Ignore the Cosmic Ocean“. Jauno kompozitoriaus įkurtas Naujų idėjų kamerinis orkestras, sutrumpintai vadinamas NIKO, spalio 6 d. Vilniaus rotušėje pradės jau devintąjį koncertų sezoną.
– Beveik prieš metus rugsėjo mėnesį aštuonios didžiosios Vokietijos radijo stotys – NDR Kultur, Nordwestradio, Kulturradio, MDR Figaro, WDR3, HR2, SR2 Kulturradio, SWR2 – vienu metu transliavo jūsų muziką. Ką jūs tuo metu veikėte?
– Aš tuo metu buvau Lietuvoje. Vieną tų radijo stočių susiradau internete ir pasiklausiau, buvo labai įdomu, nes skambėjo įrašas mano kūrinio „Never Ignore the Cosmic Ocean“, kuris prieš tai buvo atliktas Šlėzvigo-Holšteino muzikos festivalyje. Jie tą įrašą nusprendė transliuoti per visas šias radijo stotis. Dabar neatsimenu, kiek milijonų žmonių, kokia auditorija turėjo tai išgirsti, bet, žinoma, labai didelė. Tai man buvo ir garbė, ir džiaugsmas.
– Kūrinys „Never Ignore the Cosmic Ocean“ yra pelnęs daugelio kultūros ir meno veikėjų dėmesį. Pavyzdžiui, nemaža dirigento Kristjano Järvio įtaka jūsų kūrybos viešinimui. Pradėjęs vadovauti „Mitteldeutscher Rundfunk“ (MDR) orkestrui jis skyrė daug dėmesio jūsų kūrybai.
– Taip. Turbūt visada kompozitorius (na, jeigu jam pasiseka) turi dirigentą, kuris dažnai atlieka jo kūrinius, inicijuoja naujų rašymą. Sutampa, pavyzdžiui, meninės vertybės ir principai. Tikriausiai dirigentas yra pagrindinis kompozitoriaus vadybininkas. Ne kokia nors vadybos agentūra ar kiti būdai, bet būtent dirigentas, kuris įtraukia į programas, organizuoja, kad kompozitorius gautų užsakymus. Vos susipažinome su K.Järviu ir iš karto užsimezgė mūsų draugystė. Jis išgirdo kūrinio „Never Ignore the Cosmic Ocean“ kamerinę versiją, kuri jam labai patiko, nes ten muzikantams reikia kalbėti, repuoti, dainuoti, yra judesio. Nusprendęs, kad tai labai tiks jo Baltijos jaunimo orkestrui, paprašė manęs pritaikyti kūrinį. Dabar šita kūrinio versija yra populiariausia. Ką tik jis skambėjo Glinkos kapelos salėje Sankt Peterburge, Ludwigo van Beethoveno festivalyje Bonoje, du kartus Italijoje.
– Jūsų orkestras šiemet pradės devintąjį koncertų sezoną Vilniaus rotušėje. Devyneri metai, jeigu žiūrėtumėme į žmogaus augimą, brendimą, yra nemažai – tai jau asmenybė. O jeigu kalbėtumėme apie jūsų Naujų idėjų kamerinį orkestrą?
– Mums patiems tai tikrai nemažai. Atrodo – kaip čia taip greitai? Kitais metais – dešimtasis sezonas! Tikimės, kad bus dar daug gimtadienių.
– Kokius kūrinius šiam sezonui sukūrėte savo orkestrui?
– Dabar kuriu simfoninį kūrinį, todėl visos mano pajėgos sutelktos ten, nes tai kiekvieną dieną reikalauja daug valandų darbo. Per sezono atidarymą grosime mano muziką. Atliksime po kūrinį iš kiekvienų metų nuo NIKO atsiradimo. Per koncertą aš improvizuosiu. Žiūrėsime, kas išeis. (Juokiasi.) Bet tikrai bus labai graži retrospektyvinė programa.
– „Gewandhaus“ salėje Leipcige įvyks jūsų simfonijos premjera. Daug kas nori pakliūti į šią salę. Ji reikalauja ir kūrinio, ir jo atlikimo itin aukštos meninės kokybės. Ar tai jums kelia įtampą?
– Taip, įtampos turbūt yra. Bet jos visada yra – ir einant ant scenos, ir kuriant. Kūryba - labai keistas darbas. Kaip atlikėjas kartais jaučiu baimę lipti ant scenos. Kaip kompozitorių mane kartais išgąsdina mintis – o kas, jei visa tai, ką tu čia parašei, yra visiška nesąmonė? Ypač taip būna panorus bristi į nepažįstamus vandenis, o aš tai labai mėgstu daryti...
Kuriant „Never Ignore the Cosmic Ocean“ kalbėjimo ir dainavimo dalis kartkartėmis mane apimdavo panika. Galvojau – o kas, jei žmonės juoksis, jei čia visiška nesąmonė?
Manau, kad gera mintis ar idėja dažnai yra šalia tokios, kuri gali pasirodyti visiškai nenormali. Juk nėra kaip pamatuoti - rašai taip, kaip jauti. Dėl to šis darbas ir įtemptas. Bet džiaugiuosi artėjančiu simfonijos atlikimu, nes gerai pažįstu dirigentą ir juo pasitikiu - jis pažįsta mano braižą. Ir dar vienas dalykas mane ramina – ant scenos bus ir NIKO. Šis orkestras atspindi mano, kaip kompozitoriaus, evoliuciją. Žodžiu, garbė, įvertinimas ir jaudulys kartu.
– O kada šitą kūrinį išgirs Lietuvos klausytojai?
– Nežinau, ar galiu sakyti, kur ir kada tiksliai, bet pažadu, kad jis bus atliktas ateinančią vasarą. Ir klausytojai netrukus sužinos, nes sutartis jau pasirašyta.
Viso pokalbio klausykitės čia
LRT Klasikos laida „Ryto allegro“
