Kultinis kompozitorius Ph. Glassas vogė brolio pamokas

75-metį po poros mėnesių švęsiantis kultinis JAV kompozitorius Philipas Glassas į festivalį „Gaida“ atveža populiariausių savo kūrinių programą. Tačiau maestro ne iš tų, kurie gyvena praeities šlove.

Klavišiniais instrumentais grojantis Ph.Glassas nelaiko savęs puikiu pianistu.<br>S.Coheno nuotr.
Klavišiniais instrumentais grojantis Ph.Glassas nelaiko savęs puikiu pianistu.<br>S.Coheno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Asta Andrikonytė („Lietuvos rytas“)

Nov 4, 2014, 2:30 PM, atnaujinta Jan 22, 2018, 8:02 AM

Lapkričio 5-ąją JAV kompozitorius Ph.Glassas pasirodymu su savo įkurtu ansambliu Vilniuje pradės europinį koncertų turą. Tuo pat metu po Jungtinę Karalystę keliaus jo naujas operinis hitas – dviejų veiksmų kamerinė opera „Procesas“ pagal Franzo Kafkos romaną.

Šią operą Ph.Glassas sukūrė Velso muzikiniam teatrui, su kuriuo bendradarbiauja tris dešimtmečius.

Spalio viduryje įvykusią operos pasaulinę premjerą britų kritikai sutiko liaupsėmis.

Esą kompozitoriui pavyko perteikti paranojišką F.Kafkos kūrinio atmosferą ir siurrealistinį siužetą.

„Procesas“ – jau 26-oji Ph.Glasso opera. Šiuolaikinis klasikas pasivijo kompozitorių Giuseppe Verdi.

Lieka tiktai stebėtis, kada Ph.Glassas spėja kurti operas. Juk vienas po kito randasi ir sėkmingi jo kino muzikos darbai.

Be to, kompozitorius daug koncertuoja su savo ansambliu, kuriame groja klavišiniais instrumentais. Šiuo amplua jį išvysime trečiadienį Vilniaus Kongresų rūmuose.

Kūrėjams galima atleisti

„Niekada negrosiu taip gerai kaip profesionalai, repetuojantys penkias ar šešias valandas per dieną, – savo tinklalapyje prisipažino Ph.Glassas. – Tačiau kompozitoriui tai atleistina. Tokių virtuozų kaip Franzas Lisztas, Fryderykas Chopinas, Sergejus Rachmaninovas buvo vienetai.

Pasakojama, kad Maurice’as Ravelis, paskambinęs savo Koncertą fortepijonui G-dur, ištarė: „Laimė, kad salėje šį vakarą nebuvo kompozitoriaus.“

George’as Gershwinas grojo gerai, bet taip pat patikėdavo savo kūrinius kitiems.

Kita vertus, jei publika galėtų rinktis, dar neaišku, ką norėtų išgirsti labiau.“

Ph.Glassas pradėjo praktikuotis su fortepijono mokytojais būdamas beveik 15 metų. Vaikystėje jam teko groti fleita, nes fortepijonu skambino brolis.

Tėvai neleido atžaloms muzikuoti daugiau kaip vienu instrumentu. Jie galėjo mokėti tik už vieną kiekvieno vaiko muzikos pamoką per savaitę.

Tačiau Philipas norėjo skambinti, todėl sėdėdavo brolio pamokose.

Išėjus mokytojui jis puldavo prie instrumento ir kartodavo pamoką. Brolis imdavo jį vaikytis po kambarius pykdamas, kad pavogė iš jo pamoką.

„Tai buvo tiesa – aš vogdavau, – dalijasi prisiminimais klasikas. – Fortepijonu galėjau groti įvairiausią muziką, o fleitos repertuaras ir galimybės mane ribodavo. Rimtai mokytis groti fortepijonu pradėjau tik Juilliardo mokykloje.“

Etiudus rašė ir sau

Praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje Ph.Glassas pradėjo kurti etiudus fortepijonui. Pirmuosius dešimt parašė sau pačiam.

„Jie man tikrai padėjo ugdyti pianisto įgūdžius – patobulėjau“, – tvirtina kompozitorius.

Po to jis parašė dar 10 etiudų, tačiau neslepia: vėlesnius pagrotų nebent kalęs pusę metų – jie jam per sudėtingi techniškai.

Ph.Glassas nė nepretenduoja į fortepijono pažibas.

„Jeigu paklausčiau savo draugų muzikantų, ko jie labiau norėtų – kad parašyčiau naujos muzikos ar paskambinčiau jiems fortepijonu, aišku, jie tikrai pasakytų: „Būk geras, parašyk dar ką nors.“

Kita vertus, skambinti fortepijonu man patinka. Aš galiu pagroti kūrinius taip, kaip neatliktų kiti.

Visada bus dalykų, kuriuos sugebu geriau“, – dėsto gyvasis klasikas.

Beldžiasi į pianistų duris

Po poros savaičių pasirodys Ph.Glasso visų etiudų albumas ir spausdintos natos. Gruodžio pradžioje autorius juos pristatys Bruklino muzikos akademijoje JAV.

Maestro surengs ne vieną koncertą, kuriame skambins etiudus kartu su devyniais jaunais fortepijono talentais.

„Kviečiu pianistus į savo pasaulį. Noriu, kad kuo daugiau žmonių grotų šią muziką“, – ragina Ph.Glassas.

Siekia būti populistas

Ph.Glassas vienas pirmųjų ėmė tiesti tiltus tarp klasikinės ir popmuzikos. Jis bendradarbiavo su L.Cohenu, D.Bowie, M.Jaggeriu, L.Anderson ir daugeliu kitų popmuzikos dievaičių. „Mano tikslas – būti populistu“, – neseniai BBC radijui pareiškė Ph.Glassas.

Kompozitorius savo kūryboje sulydė indų muzikos meditatyvumą, amerikietiškojo artroko įtaigą ir Europos klasikinės tradicijos intelektualumą. Vilniuje skambėsianti Ph.Glasso muzika iš operos „Einsteinas paplūdimyje“ (1976 m.) ir „Dvylikos dalių muzika“ (1971–1974 m.) – vieni ryškiausių artroko įtakos jo kūryboje pavyzdžių.

Vilniuje, be kitų kūrinių, taip pat skambės kompozitoriaus muzika iš G.Reggio dokumentinio filmo „Koyaanisqatsi“ (1983 m.), pradėjusi jo karjerą kine ir sulaukusi didžiulės komercinės sėkmės. „Koyaanisqatsi“ garso takelis buvo įamžintas ir albume, jo fragmentai panaudoti net kompiuteriniuose žaidimuose.

Ph.Glasso ir „The Philip Glass Ensemble" koncertas Vilniaus kongresų rūmuose - lapkričio 5 d. 19 val. 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.