Dabar gi norėję išgirsti daugiau ar visus koncertus galėjo nusipirkti festivalio pasą už maždaug pustrečio šimto litų. Nenorėję nieko pirkti galėjo pakvėpuoti džiazu nemokamai Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) fojė.
Subūrė margą publiką
Nesiliaujantis ieškoti savo veido ir formato „Vilnius Mama Jazz“ pirmą kartą pavertė aktyvia zona salės prieigas. Dvi paras čia vyko koncertai, naktiniai džemai, svečių meistriškumo kursai, veikė muzikos krautuvėlės, barai, fotoparoda.
Įvykius iš fojė nepertraukiamai transliavo internete bei informavo apie savo veiksmus „Facebook“ skaitytojus Kauno technologijos universiteto interneto radijo „Gaudeamus“ entuziastai.
Atspėti iš publikos, kokios tai muzikos festivalis, būtų neįmanoma. „Vilnius Mama Jazz“ sukiojosi džinsuotas jaunimėlis ir damos vakariniais apdarais su tilindžiuojančiais „Swarovski“ kristalais, fojė snūduriavo ir iš gatvės atklydęs vienas kitas suvargęs senukas.
O čia pat už durų grojo net visiški džiazo radikalai, tokie kaip danų gitaristo Markaus Pesoneno tarptautinis ansamblis „Hendectet“, lietuvių trio „Sheep Got Waxed“.
Nevengė džiazo radikalų
Dar ne taip seniai virė batalijos dėl šio festivalio pavadinimo, esą klaidinančio šiuolaikinio džiazo forumo „Vilnius Jazz“ partnerius. Mat „Vilnius Mama Jazz“ iš pradžių vadinosi „Mama Jazz“, vėliau kurį laiką - „Vilnius City Jazz“.
Vienas aršiausių festivalio naujojo vardo priešininkų Liudas Mockūnas šiemet grojo dviejuose „Vilnius Mama Jazz“ kolektyvuose, kurie puikiausiai tiktų ir „Vilnius Jazz“ formatui.
Atrodo, novatoriško šiuolaikinio džiazo „Vilnius Mama Jazz“ programose gausėja. Ar vis dėlto nereikėtų aiškesnės takoskyros tarp dviejų rudeninių sostinės džiazo forumų, rengiamų vienas po kito ir finansuojamų iš tų pačių šaltinių?
Savi ir užjūrio herojai
Emocine „Vilnius Mama Jazz“ kulminacija šiemet tapo ne kartą „Vilnius Jazz“ grojusio Vladimiro Tarasovo kolektyvo „Lithuanian Art Orchestra“ projektas „Gobelenas“, subūręs beveik visą Lietuvos džiazo žiedą. Publika jį sutiko išskirtinai šiltai.
V.Tarasovas projektu grįžo prie senos idėjos, kadaise realizuotos instaliacijoje „Inside Out“. Tada jis siekė, įkvėptas indo kilimų audėjo, vaizdais perteikti muzikos audimo procesą. Dabar garsų gobeleno gijas azartiškai mezgė būrys džiazmenų bei trys indų muzikos atlikėjai.
Įdomu, kad prancūzams iš Hubert’o Dupont’o grupės, grojusiems rytietiško kolorito muziką, V.Tarasovo kompozicija pasirodė keista ir nesuprantama.
Įspūdingiausias viso festivalio projektas buvo JAV saksofonininko Steve’o Colemano ir grupės „Five Elements“ kosminė muzika. Tai, ką kvartetas darė scenoje, sunkiai protu suvokiama.
Keturi virtuozai, lyg autonomiški dangaus kūnai, ramiai ir darniai sklendė gyvybe pulsuojančia džiazo visata.
