Kostas Smoriginas, kalbėdamas apie ketvirtį amžiaus trunkančią draugystę su scenos kolegomis Olegu Ditkovskiu ir Sauliumi Bareikiu, neabejojo, kad solidžiam jubiliejui pasirinkta „teisinga“ vieta ir laikas. Bardų muzika pajūrio ir pamario žmonių yra išties vertinama, o metų sandūra suteikia papildomą impulsą 25 metų kūrybinę sukaktį papuošti išskirtiniu reginiu.
Anot K. Smorigino, šventiniame koncerte bus ne tik žinomiausios dainos, bet ir jūra dvelkiantis gaivus džiazo gūsis, bendrą įspūdį sustiprins originalūs apšvietimo sprendimai ir kiti scenografijos elementai, kuriais rūpinasi stipri profesionalų komanda.
– Kokie įspūdžiai iš pastarųjų repeticijų, ruošiantis šiam reikšmingam koncertui?
– Galiu pasidžiaugti, jog labai malonu groti su džiazo muzikantais – Eugenijus Jonavičius ir jo grupė išties subtiliai supranta „Aktorių trio“ muziką. Publika išgirs tris džiazo introdukcijas, kurios pereis į mūsų kūrinius.
– Ar tokio pobūdžio bendradarbiavimas – naujiena jums patiems?
– Su panašia muzikantų sudėtimi esu grojęs per savo jubiliejinį koncertą, tačiau kalbant apie „Aktorių trio“ – tai bene pirmoji tokia patirtis mums.
– Gal pasikviesdami džiazo atlikėjus šiek tiek adaptavote koncertą Klaipėdai, kuri save įvardina kaip džiazuojantį miestą?
– Gitaroms drėgmė kenkia, todėl nesakyčiau, jog kažkaip stengėmės čia įsilieti, prisiderinti prie vietinio klimato (juokiasi). Pajūrio ir pamario publikos jaučiamės mylimi, tad neteko nertis iš kailio ir laužyti galvas, kaip čia jai įtikus. Pagrindinė dilema, kurią sprendėme, – ką palikti programoje, o ko ne. Jei būtume sudėję viską, ką norėjome, reikėtų gal trijų valandų. O turėjome apsiriboti dviem.
– Ką įmanoma ir ko neįmanoma surepetuoti?
– Gali surepetuoti kūrinius, tačiau neįmanoma surepetuoti pojūčio, kurį patirs auditorija. Nors nuojauta kužda, kad viskas vyks sklandžiai, yra kažkiek jaudulio spėliojant, kaip žiūrovai priims tokią kompaniją ant scenos.
Ne viską galima surepetuoti ir turint omenyje tikro garso koncerto specifiką. Kai groji ir dainuoji gyvai, viskas yra kaip ant delno. Nėra kur pasislėpti, nėra jokių įrašų ar pagalbos. Viskas, kas vyksta ant scenos, yra tos akimirkos dvasia, kurios negali surepetuoti.
– Solidi sukaktis įpareigoja, kitaip nuteikia?
– Drauge grojame gal ir daugiau nei 25 metus, tačiau norėjome pagaliau šį jubiliejų pažymėti drauge su savo klausytojais. Galime džiaugtis turėdami gerbėjų, išsaugojusių senas mūsų kasetes su tiems žmonėms išties brangia muzika, kuri skamba čia, Lietuvoje, ar užsienyje, lydi kelionėse. Šių klausytojų gretose yra ir labai žinomų asmenybių.
Mes ne stadioniniai atlikėjai ir tai ne stadioninė muzika, tačiau gerbėjų turime nemažai. Ir dabar koncertui ruošiamės žinodami, kad atsitiktinumų nebus – ateis tie, kurie norės praeinančius metus palydėti su mūsų muzika. Šventinį vakarą ji galbūt dovanos tam tikrą alternatyvą – nuteiks stabtelti, susimąstyti, pailsėti.
– Ar būsimasis koncertas tapo impulsu jums patiems mintyse atlikti tam tikrą grupės istorijos „reviziją“?
– Nėra kada susitelkti į prisiminimus, nes pakankamai daug visko vyksta čia ir dabar. „Aktorių trio“ šiuo metu išgyvena savotišką atgimimą.
– O kas buvo kaltas dėl koncertinių pauzių?
– Viena pagrindinių priežasčių – laiko stygius. Todėl kartais Saulius Bareikis groja su Andriumi Kulikausku, Olegas Ditkovskis – su Neda, kitais kartais aš – su Neda ir Olegu Ditkovskiu ar kitais muzikantais. Kita vertus, ar vaidini, ar dainuoji, ar groji – tai ta pati scena.
– Visgi muzikuoti susibūrusių aktorių grupės analogą turbūt būtų sunku surasti?
– Kito tokio trio nėra – bent jau Europoje. Sakyčiau, jog šioje srityje esame unikalūs. Skiriasi mūsų pasaulėžiūra, grojimo maniera – juk nė vienas nesame profesionalus muzikantas, tad ir kiekviena gitara skamba kitaip. Visgi bendrą kalbą randame. Turbūt todėl, kad visi trys muzikuojame ir rašome autorines dainas nuo ankstyvos jaunystės.
– Kokių privalumų suteikia buvimas aktoriais atliekant savo pačių kūrybą?
– Daugiau įtaigumo – dėl to nėra abejonės. Juk mūsų dainų pagrindas yra tekstai. „Tu ateik naktį, pasimylėsim, po to išsiskirsim, tu man paskambink...“ – tokio pobūdžio dalykų nerasite mūsų poezijoje. Kai kurios dainos parodijuoja tam tikras manieras, tačiau banalumo niekuomet nesame įsileidę. Tekstai mums reiškia labai daug, o scenos žmogus juos savitai modeliuoti, sudėlioti norimus akcentus gali žymiai lengviau.
– Ar galėtumėte išskirti, koks yra kiekvieno iš jūsų indėlis į „Aktorių trio“?
– Kolegų judinti nenorėčiau, nes tai labai subjektyvu. Galiu kalbėti tik apie save: esu nepakantus nedarbui, gan reiklus sau ir kitiems, turiu savo skonį, kurį ginu. Esu pakankamai bjaurus tipas, bet jeigu žmonės šitiek metų su manimi sugyvena – tikiuosi, viskas iš esmės yra tvarkoj.
– Koncertuosite metų sandūroje. Ar „Aktorių trio“ turi konkrečių planų 2015-iesiems?
– Žmonės planuoja ir svajoja, o Dievas juokiasi. Visi esame jau nebe pirmos jaunystės, tad planus apibrėžčiau paprastai: tol, kol krutėsime, ko gero, grosime ir dainuosime.
