O.Koršunovas į sceną žengė su žavia palydove, o juos atlydėjo būrys veidus užsidengusių žmonių, atlingavo iš „Oidipo karaliaus“ pažįstamas meškinas, nuolatinis O.Koršunovo muzikinis bendražygis kompozitorius Gintaras Sodeika virto vokiškai kalbančiu perukuotu personažu. Ceremoniją, kaip ir dera, vainikavo blizgančių konfeti lietus. Ši ceremonija, pasak režisieriaus, reiškė savotišką jo sugrįžimą prie ankstesnio kūrybos braižo ir principų.
Menas – ne tarnaitė
O.Koršunovas prieš ketvirtį amžiaus savo režisūrinę karjerą pradėjo nuo oberiutų („Realiojo meno susivienijimo“ narių),
kuriems priklausė D.Charmsas, kūrybos.
Paklaustas, ką turi galvoje sakydamas „tyro meno erdvė“, režisierius paaiškino: „Tyrą meną suprantu kaip teatrą, ir ne tik jį, kuris yra meninė tikrovė, o ne ne ką nors aptarnaujanti institucija, tenkinanti kieno nors, pavyzdžiui, politikos funkcijas. Dabar teatras dažnai atlieka aptarnavimo funkcijas. O mano pirmoji meilė būtent ir buvo tas menas ir menininkai, kurie kuria savo tikrovę, savo pasaulį, o ne stengiasi ką nors aptarnauti.“
Revoliucionierių laukia žūtis
Pagrindinė spektaklio herojė – paauglė Jelizaveta Bam (aktorė Greta Petrovskytė). Nuo pat pradžios iki pabaigos mergaitę persekioja dvi tamsios asmenybės Piotras Nikolajevičius (aktorius Martynas Nedzinskas) ir Ivanas Ivanovičius (aktorius Marius Repšys). Jos kaltina Bam žmogžudyste, kurios ji nepadarė. O gal tai tik blogas sapnas? Mergaitė bando atsipeikėti, pabėgti, atsikalbėti, pralinksminti persekiotojus. Kaltinamoji–auka ir kaltintojai entuziastingai žaidžia sugedusio telefono ir kačių ir pelių imitacijas. Bet įdomybės įdomybėmis, o persekiotojų tikslas nesikeičia. Pjesės pabaigoje jie išsiveda Bam.
Pasak O.Koršunovo, tikrasis Jelizavetos Bam nusikaltimas ne tai, kad ji nužudė (o gal nenužudė) Piotrą Nikolajevičių, o tai, kad ji apverčia loginį pasekmių ir priežasčių pasaulį. „Ji – revoliucionierė, čia jos didysis nusikaltimas. Jelizaveta Bam – tai D.Charmsas, kuris kūrė savo realybę, o ne ją kopijavo,
kuris tarsi burtininkas keliais žodžiais priverčia mus suabejoti akivaizdžiomis tiesomis ir visu tuo, kas vyksta teatro ir pasaulio scenose. Ir abu jie buvo sunaikinti“, – dėstė O.Koršunovas.
Įžvelgs sąsajų su dabarties aktualijomis
Režisierius įsitikinęs, kad tai, ką žiūrovai išvys spektaklyje „Jelizaveta Bam“, savotiškai rezonuos su tuo, kas šiuo metu vyksta pasaulyje: karu Ukrainoje, nušaunamais karikatūristais. „Ukrainoje pasirodė kažkokie žali žmogeliukai: niekas nežinojo, kas jie, ko jie nori. Pjesėje į šeimą taip pat ateina nepažįstami žmonės su visiškai neaiškiais kėslais. Žinoma, pjesė turi ir gilesnę ontologinę bedugnę, kuri atsiveria tiesiog paaiškėjus, kad vienas iš atėjusių suimti Jelizavetą Bam už jos „didį nusikaltimą“, pats yra jos nužudytasis. Spektaklis apskritai gali būti suprantamas kaip Jelizavetos kelionė anapilin, jos bandymas prisijaukinti mirtį“, – apie „Jelizavetos Bam“ aktualumą šiandieniniame pasaulyje kalbėjo O.Koršunovas.
Žiūrovai atsidurs neįprastoje erdvėje
Šiame spektaklyje O.Koršunovas nevengia autocitatų, juolab kad „Jelizavetą Bam“ jis jau statė užsienyje – Lenkijoje, Vokietijoje.
Spektaklio vietą jis irgi pasirinko neįprastą. Kodėl? „Scena yra per daug suteršta prasmėmis, tapo labai hierarchiška vieta, į kurią tempiame tai, kas yra prasmingiausia bei aktualiausia. Noras scenoje matyti tik reikšmingus dalykus, stovėti ant prasmingų koturnų ir kalbėti apie tai, kas svarbu visiems, ją paverčia apskritai nebepatrauklią. Ką jau kalbėti apie tokią medžiagą kaip D.Charmsas. Todėl kartu su prasivėrusia charmsiška ontologine bedugne pasislinkome kažkur po. Tokie žodžiai, kaip postdrama ar pasąmonė sufleruoja, jog turime eiti į erdvę, esančią po respektabilia erdve“, – aiškino O.Koršunovas, bet kol kas neatskleidė, kur vyks spektaklio veiksmas.
Kūrėjai tik perspėjo, kad žiūrovų kėdės šiame spektaklyje yra scenografijos dalis, jos visos skirtingo dizaino ir patogumo. Išbandyti jas bus galima Lietuvos nacionaliniame dramos teatre sekmadienį, sausio 25–ąją.
O.Koršunovas yra ne tik spektaklio „Jelizaveta Bam“ režisierius, bet ir scenografas. Kostiumų dailininkė – Lauryna Liepaitė, kompozitorius – G. Sodeika, choreografė – Vesta Grabštaitė. Vaidina: G.Petrovskytė, M.Nedzinskas, M.Repšys, Vitalija Mockevičiūtė, Remigijus Bilinskas, Remigijus Bučius, Eimantas Pakalka, Arūnas Sakalauskas ir LMTA Vaidybos katedros studentai.