Martyno mostams jau pakluso Latvijos valstybinis bei Latvijos radijo ir „Ave Sol“ chorai, jis dirigavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto kameriniam ir Latvijos akademijos simfoniniam orkestrams. O vakar 18-metis pristatė jau antrą savo programą su Šv.Kristoforo kameriniu orkestru (vadovas Donatas Katkus).
Ir kokią – sudėtingų šiuolaikinių kūrinių programą! Vaikinas prisipažino svajojantis kada nors tapti XX amžiaus muzikos žinovu.
Koncerte nuskambėjo Onutės Narbutaitės „Melodija alyvų sode" trimitui (puikiai soliavo M.K.Čiurlionio menų mokylos abiturientas Kristijonas Sakalauskas) ir dviem styginių kvartetams, M.Stakionio diriguojamas „čiurlioniukų“ choras (vadovas Romualdas Gražinis) pritariant orkestrui atliko šiuolaikinio JAV kompozitoriaus Erico Whitacre‘o „Penkias hebrajų meilės dainas“, o koncertą užbaigė gyvybingas Belos Bartoko Divertismentas styginių orkestrui.
Kukli dirigavimo patirtis turbūt nė vienam dirigentui nesuteikia tokios vidinės laisvės, kokia tą vakarą spinduliavo M.Stakionio gestai ir kūno kalba – reikia būti gimusiam podiumui. Iš tikslių, valingų, išraiškingų jaunojo dirigento mostų ir spalvingo techninio arsenalo atrodė, kad dirigavimas – kasdienė jo duona.
Ypač įkvėptai vaikinas interpretavo E.Whitacre’o dainas – matėsi, kad vokalinė muzika yra jo stichija. Juk Martynas anksčiau svajojo tapti dainininku, o kaip muzikantas užaugo M.K.Čiurlionio menų mokyklos chore, atrado save kaip dirigentą, patekęs į chorinio dirigavimo skyriaus pedagogo, „Aidijos“ choro vadovo R.Gražinio rankas.
Mokytojo teigimu, tai gabiausias per kelis dešimtmečius jo ugdytinis, neminint dukters Mirgos Gražinytės, kuriai tėvas taip pat buvo muzikos autoritetas.
Besimokydamas chorinio dirigavimo M.Stakionis tapo Hermano Perelšteino, Jono Aleksos, Imanto Kokaro, Respublikinio jaunųjų choro dirigentų konkursų laureatu. O prieš porą mėnesių jo laimėjimus vainikavo svarbiausias apdovanojimas bei Latvijos radijo choro specialusis prizas tarptautiniame Jazepo Vytuolio choro dirigentų konkurse Rygoje. Ten 18-metis įveikė 20 suaugusių profesionalių dirigentų.
„Pradėjęs dalyvauti konkursuose įsitikinau, kad esu savo vietoje ir galiu daug pasiekti“, – prisipažino Martynas. Tačiau pasiekti jis tikino norintis ne tai, ką kažkas jau yra pasiekęs, bet – mokėti atverti muziką klausytojams, paveikti juos. Jaunasis maestro yra gerame kelyje. Šiemet jis jau tapo „čiurlioniukų" tradicinės operos žvaigžde. Šį mėnesį parodytas M.K.Čiurlionio menų mokyklos abiturientų muzikinis spektaklis „Užmiršta pasaka. Bebenčiukas ir Kvailutė“ pagal poeto Kosto Kubilinsko eiliuotą pasaką buvo pripažintas vienu brandžiausių per visą mokylos operų istoriją, trunkančią jau 41 metus.
Tai ir M.Stakionio nuopelnas – jis buvo ne tik spektaklio meno vadovas ir dirigentas, pavertęs mokyklos simfoninį orkestrą svarbiu operos veikėju, bet ir vienas kompozitorių. Jaunuolis pripažino, kad darbas su moksleivių ir profesionalų kolektyvais skiriasi, tačiau jam abiem atvejais pavyksta pasiekti norimų rezultatų.
„Prie dirigento pulto jaučiuosi puikiai – tai labai įvairiapusis, įdomus darbas. Nuostabu surasti sferą, kurioje gali atsiskleisti ir dalintis patirtimi su kitais menininkais. Viena yra gilintis į partitūrą teoriškai ir visai kita – perteikti ją žmonėms“, – aiškino M.Stakionis.
