Kokie jausmai alina artistą
Tyrime Jungtinėje Karalystėje dalyvavo daugiau nei 5000 žmonių. 46 procentai atsakinėjusiųjų savo psichikos būklę apibūdino kaip prastą arba vidutinišką, o 20 procentų yra kreipęsi dėl to į medikus. 81 procentas respondentų dirba teatre, kiti – pramogų versle, rašo „The Stage News“.
Šį tyrimą atliko organizacija „Arts and Minds“ ir kitos kompanijos, suinteresuotos scenoje dirbančių žmonių būkle. Pagal preliminarias išvadas, scenos profesionalai dažnai patiria nerimą, jaudulį dėl pasirodymo, juos alina žiauri savikritika, nuotaikų svyravimai ir depresija. Tai pagrindinės priežastys, vedančios ligų link.
Be to, šioje srityje dirbančiuosius kankina neaiški, netvirta finansinė padėtis ir tai, kad žmonės visiškai negali kontroliuoti ir valdyti savo karjeros, be to – toji karjera neilgai trunka.
Kitos nervinimosi priežastys: nepastovus darbas, būtinybė per trumpą laiką išmokti daug teksto, darbo viešumas, vieši jo aptarinėjimai. Visa tai kas ketvirtą scenos žmogų galų gale rimtai susargdina.
Su darbu ir be narkotikų
Dauguma tyrimo dalyvių atsakė, kad nerūko ir nevartoja net lengvų narkotikų. Dauguma pabrėžė, kad turi miego problemų, jiems dažnai skauda galvą, sąnarius, raumenis, kartojasi migrena. Dauguma pastaruosius šešis mėnesius turėjo darbą.
Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad psichikos sutrikimus patiria būtent dirbantys ir nesinarkotizuojantys artistai. „Juk paprastai įsivaizduojame, kad nervų ligos apninka badaujančius scenos bedarbius, kurie priversti kovoti už būvį“, pastebėjo tyrėja Louise Grainger.
Galutiniai tyrimo rezultatai bus susisteminti ir paviešinti kiek vėliau, bet jau dabar akivaizdu, kad apie darbo scenoje įtampą būtina turėti daugiau supratimo – tiek darbdaviams, tiek jauniems žmonėms, kurie renkasi scenos profesijas, tiek jų mokytojams.
Tyrimo dalyviai pripažino, kad nelengva rasti kvalifikuotą gydytojų pagalbą, ištikus bėdai. Tai paskatino tyrėjus kurti atitinkamos informacijos britų artistams tinklą. Be to, kaip sakė Pippa Harrison, viena iš tyrimo atlikėjų, „rezultatai rodo, kad organizacija „Arts and Minds" tikrai reikalinga. Nes jeigu 46 procentai respondentų savo psichinę būklę apibrėžia kaip vidutinę ar prastą, tai vaizdas klaikus“.
Kenčiantis aktoriaus kūnas
Lietuvoje prieš mėnesį baigėsi beveik dvejus metus trukęs tiriamasis mokslo ir meno projektas „Mąstantis kūnas“. Tai pirmas Lietuvoje tokio pobūdžio tarpsritinis tyrimas, kurį vykdė teatro kūrėjai ir teoretikai, bendradarbiaudami su fizinės ir biomedicinos specialistais.
Projektą „Mąstantis kūnas“ įkvėpė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro fakulteto dėstytojai. Jie be kita ko siekė suprasti, kokio aktoriaus reikia šiandienos teatrui.
Buvo atliktas unikalus tyrimas, vertinant, kaip studentų organizmas reaguoja į skirtingo žanro vaidmenis. Pirminę išvadą galima suformuluoti labai paprastai: vaidyba – tai didžiulis stresas. Ar įmanoma aktoriui kurti ir pasiekti išskirtinių meninių rezultatų psichoemociškai ir fiziškai nealinant organizmo? – į šį klausimą turėtų padėti atsakyti naujas projekto etapas.
Parengė Justina Jurgaitytė