Gatvės menininkas Lietuvos istoriją lipdo iš molio

Kas matė Emilio Vėlyvio filmus ir įsidėmėjo be galo įžūlų ir agresyvų tipą, vaidinamą Andriaus Žiurausko, tikrai neatpažins šito artisto, subtiliai vaidinančio Kauno lėlių teatre. Tuo galima įsitikinti premjeriniame Andriaus Žiurausko spektaklyje „Molinis sapnas“. Jis čia ir režisierius, ir vienintelis aktorius, kuris vaidina gatvės menininką, iš molio lipdantį ne kokius žaislelius, o pačią Lietuvos istoriją.

Spektaklio „Molinis sapnas“ Rūpintojėlis.<br>Kauno valstybinio lėlių teatro archyvo nuotr.
Spektaklio „Molinis sapnas“ Rūpintojėlis.<br>Kauno valstybinio lėlių teatro archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Kristina Baguckaitė

Feb 26, 2015, 11:12 AM, atnaujinta Jan 12, 2018, 6:08 AM

Pasitelkęs senuosius amatus ir šiuolaikines technologijas, Menininkas „žaidžia“ su vaikais Lietuvos istoriją nuo LDK susiformavimo iki šių laikų. Andriaus Žiurausko rankose iš molio gabalų atgyja svarbiausi Lietuvos istorijos epizodai: pirmasis paminėjimas analuose, Žalgirio mūšis, Lietuvos pasidalijimas 18 amžiuje, Nepriklausomybės atkūrimas 1918 m. vasario 16 d., tremtis, Dariaus ir Girėno skrydis, Baltijos kelias, Sausio 13-oji.

„Molinį sapną“ galima būtų vadinti monospektakliu, bet muzikos atlikėjas Artūras Sinkevičius yra lygiavertis aktoriaus partneris. Spektaklio kūrėjai tvirtina, norėję į dažnai sakralizuojamą Lietuvos istoriją pažvelgti netikėtu rakursu, sąmojingai, šiek tiek ironiškai. Apie tai ir kalbėjomės su „Molinio sapno“ režisieriumi ir aktoriumi 38 m. Andriumi Žiurausku.

-Kas įkvėpė būtent tokio spektaklio – molinio ir sąmojingo – atsiradimą?

-Seniai brandinau mintį pastatyti spektaklį, turintį plastikos ir objektų teatro elementų. Prieš daug metų, kai dar nedirbau Kauno valstybiniame lėlių teatre, Baltijos šalių lėlių teatrų festivalyje teko matyti danų aktoriaus Hanso Rione spektaklį „Springtime“ („Pavasaris“). Man giliai įstrigo scena, kurioje aktorius „žaidė“ su plastelinu, pagalvojau, kad ir aš norėčiau padaryti kažką panašaus. -Savo kūrinyje „minkote“ Lietuvos istoriją. Tai nėra pati lengviausia tema vaikų auditorijai. -Lietuvos istorija man pačiam įdomi ir svarbi. Su kūrybine grupe norėjome mažajam žiūrovui parodyti, kad tautos praeitis – tai ne tik romantizuoti kovų vaizdai ir sakralizuoti pasakojimai apie didžiuosius Lietuvos kunigaikščius. Juolab, pamirštame, kad tai, kas vyko vakar, taip pat jau yra istorija, ir toli gražu ne visuomet ji tokia, kuria galėtume didžiuotis.

Į istorinius įvykius nuo LDK susikūrimo iki šių laikų stengėmės pažvelgti netradiciškai, su ironijos gaidele, kad būtų nenuobodu įvairaus amžiaus žiūrovui, kad jis turėtų iš ko pasijuokti ir apie ką pamąstyti.

-Vienas pagrindinių spektaklio dėmenų – gyvai atliekama muzika, einanti „koja kojon“ su vyksmu scenoje. -Vaikystės ir paauglystės laikotarpiu daug laiko praleidau folkloro kolektyvuose, todėl liaudiška muzika ir dainos man artimos, pažįstamos.

Spektaklyje muzikuoti sutiko etnokultūros mokytojas ir puikus liaudiškos muzikos žinovas bei propaguotojas Artūras Sinkevičius. Vaidinimo metu jis groja 15 skirtingų instrumentų. Artūro Sinkevičiaus atliekamos lietuvių liaudies dainos kuria tikrumo įspūdį, iliustruoja pasakojimą, pripildo spektaklį gyvybės.

-Konkretaus scenarijaus neturėjote. Kaip vyko repeticijos?

-Su spektaklio dailininku ir vienu iš scenarijaus autoriumi Sergėjumi Bocullo apgalvojome, kokius istorinius įvykius rinksimės, kad būtų tinkami „lipdymui“ ir vizualiai gerai žiūrėtųsi scenoje. Repetavome diskutuodami, svarstydami, ieškodami geriausių sprendimų, keisdami kai kurias spektaklio detales ar visai jų atsisakydami. Teko pasimokyti ir molio lipdymo pagrindų.

-Ar sunku būti „trimis viename“ kūrybinio proceso metu? Juk jūs – vienas iš scenarijaus autorių, režisierius ir aktorius.

-Sunkiausia, kad negali susitarti su režisieriumi perkelti repeticijos kitai dienai, nes pačiam tenka prisiimti atsakomybę už nuoseklų pasiruošimą premjerai (juokiasi).

Nesu tikras, kad žiūrovai pamatys ir priims viską taip, kaip mes norėjome perduoti. Pagaliau, kiekvienas mato tai, ką nori matyti. Man pačiam spektaklyje minimos datos ir įvykiai labai svarbūs ir brangūs – tikiuosi, tai pajus ir žiūrintieji.

...

Artimiausi „Molinio sapno“ vaidinimai – vasario 28 d. ir kovo 21 d. 12 val.

Andrius Žiurauskas nuo 10 metų priklausė režisieriaus Mamerto Karklelio vadovaujamai „Lietuvos nacionalinio teatro studijai“ Kaune. Studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Lietuvos edukologijos universitete, dirbo mokykloje. Nuo 1996 m. dirba Kauno lėlių teatro aktoriumi.

Vaidino Kauno jaunimo kamerinio, Kauno mažojo, „Domino" teatrų spektakliuose. Filmavosi lietuviškuose TV serialuose „Motina ir du sūnūs“, „Moterys meluoja geriau“, norvegų seriale „Lilyhammer“, žinomas kaip „Žalgirio“ krepšinio komandos balsas, renginių vedėjas.

Nuo 2008 m. Andrius Žiurauskas – Lietuvos teatro sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kada ir kaip baigsis VVT vairuotojų streikas?