Apie V.Leonavičiūtę teatro kritikė Gražina Mareckaitė kadaise sakė: „Atrodo, kad šios aktorės neveikia žemės trauka. Visada užburianti ir pavergianti, ką ji bevaidintų, pilna gyvybės ir lengvumo. Matant ją scenoje visąlaik atrodė, kad vaidyba iš jos nereikalauja jokių pastangų – viskas jai pavyksta tarsi savaime, mocartiškai lengvai“.
Tik artimesni žmonės žinojo, kad Valentina, arba Valytė, kaip ją vadino draugai, sunkiai serga.
Ši trapi moteris buvo dangaus apdovanota ne tik didžiuliu talentu, bet ir neįtikėtina dvasios stiprybe – niekas iš jos lūpų nėra išgirdęs skundų ar padejavimų. Net sirgdama ji sugebėjo savo ligą nuleisti juokais, guosti ir raminti kitus, silpnesnius.
„Išėjo gražus ir geras žmogus – tikras ir talentingas. Tokių pasaulyje nedaug. Tai didžiulė netektis mums visiems – artimiesiems, sūnui Lukui, anūkams Žygimantui ir Ryčiui, seseriai Janinai, kolegoms aktoriams. Visai Lietuvai. Ilsėkis ramybėje, mieloji“, – rašoma Klaipėdos dramos teatro nekrologe.
V.Leonavičiūtė gimė 1946 m. birželio 1 d. Kaišiadorių apskr. Kruonio miestelyje. 1967 m. baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos teatrinį fakultetą. Nuo 1967 m. buvo Klaipėdos dramos teatro aktorė. 1976 –1991 m. V.Leonavičiūtė dėstė vaidybos ir režisūros pagrindus Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, 1991-2006 m. – Klaipėdos universitete.
Aktorės kūrybinėje biografijoje – per 100 vaidmenų. Maša (G.Mamlinas „Ei, drauguži, sveikas“), Pegė (Š.Deleini „Įsimylėjęs liūtas“), Elzbieta (J.Grušas „Barbora Radvilaitė“) Danielė (M.Fermo „Durys pyška“), Veronika (V.Rozovas „Amžinai gyvi“) – tai tik mažytė dalis aktorės pirmojo ir antrojo kūrybos dešimtmečio vaidmenų, kurie brandino ją ir tą vidinį švytėjimą, visu ryškumu sušvitusį vėliau.
Jos brandą ženklino Katrina (B.Brechtas „Motušė Kuraž“), Ana (M.Gorkis „Dugne“), po sceną skraidanti, tarsi žemės trauką paneigusi Bobelė Skiedrelė (V.Merežko „Proletarinis laimės malūnas“), visa puokštė vėlesnių skirtingiausių personažų – Juokdarys (H.Pirandelas „Henrikas IV“), daugelį metų vaidintas Mažylis (A.Lindgren „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“), Daša (A.Kopkovas „Dramblys“), Ksantipė (S.Canevas „Paskutinė Sokrato naktis“), Mamytė (S.Šaltenis „Jasonas“), Ponia Brigita (H.von Kleistas „Sukultas ąsotis“), Ponia Smit (E.Jonesko „Plikagalvė dainininkė“), Saša (A.Čechovas „Nebaigta pjesė“), Mamytė (M.von Mayenburgas „Šaltas vaikas“), net penki vaidmenys M.Gavrano „Viskas apie moteris“ spektaklyje, Močiutė Frachlon (M.Carr „Mėja“), daugybė kitų tragiškų ir komiškų personažų.
V.Leonavičiūtė apdovanota Klaipėdos miesto savivaldybės ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyriaus prizu „Padėkos kaukė“ nominacijoje „Metų aktorė“ (2006), Auksiniu scenos kryžiumi ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija už geriausią Lietuvos teatrinio sezono antraplanį vaidmenį (Močiutė Frachlon M. Carr dramoje „Mėja“, 2008), Vyriausybės kultūros ir meno premija (2013).
Atsisveikinimas su Velione vyks Klaipėdos dramos teatre (Teatro g. 2, įėjimas nuo Žvejų g.) kovo 3 d. nuo 15 val. Karstas išnešamas kovo 4 d. 12 val. Velionė bus laidojama Lėbartų kapinėse.
Kovo 4 d. 8 val. Kristaus Karaliaus bažnyčioje (Bokštų g. 10, Klaipėda) už Velionę bus laikomos mišios.
