Maskvos J.Vachtangovo ir Valstybinio Vilniaus mažojo teatro vadovas Rimas Tuminas skelbia spektaklio pagal T.Bernhardo pjesę „Minetis“ premjerą.
Spektaklyje pagrindinį vaidmenį kuria ilgai Lietuvos teatro scenose nematytas aktorius V.Bagdonas. Premjeros išvakarėse pakalbinome menininką.
– Po ilgos pertraukos – spektaklis Lietuvoje. Gal dabar čia matysime jus dažniau?
– Grįžti yra vienas malonumas, o išvažiuoti – kančia. Vilnius – nuostabaus grožio miestas.
Praėjo treji ar ketveri metai, kai pastarąjį kartą vaidinau Vilniuje. Jei „Minetis“ bus įdomus žiūrovui, žinoma, dažniau būsiu Lietuvoje.
Kitų planų čia neturiu. Kviečia į viešus renginius, televizijos projektus, šou, bet atsisakau. Kodėl? Nesižiūriu pats sau.
– Pirmą kartą vaidinate Rimo Tumino režisuotame spektaklyje. Kaip susikirto jūsų keliai?
– Atsitiktinai užsiminiau apie šią pjesę, bet nieko nesitikėjau. Man ši pjesė artima, jaučiu daug sąsajų su savimi.
Sulaukęs kvietimo aptarti būsimą spektaklį išsigandau. Vis dėlto tai beveik monospektaklis – teksto daug, taip pat beveik visą laiką turiu būti scenoje.
Maskvos teatruose kuriu nedidelius vaidmenis. Na, gal išskyrus Serebriakovą A.Končialovskio spektaklyje „Dėdė Vania“ ir dar keletą.
Galima sakyti, jog po ilgo laiko vėl atlieku pagrindinį vaidmenį ir truputi jaudinuosi.
– Ar vaidinsite „Minetį“ ir J.Vachtangovo teatre?
– Taip. Rudenį teatre planuojama atidaryti naują sceną ir atidarymo proga turėtų įvykti spektaklio „Minetis“ premjera Maskvoje.
– Minetis negali pamiršti pastarojo savo vaidmens „Lyre“. Gal išduosite, kuris gyvenimo vaidmuo jums artimiausias?
– Minetis turi daug sąsajų su Pirosmaniu (spektaklis „Pirosmani, Pirosmani...“, režisuotas E.Nekrošiaus, kuriame V.Bagdonas atliko pagrindinį vaidmenį. – Red.).
Man visada patiko kurti į gyvenimo pašales nustumtų žmonių istorijas. Sakyčiau, jog Pirosmanis buvo mano gyvenimo vaidmuo. O Minetis, manau, – paskutinis toks didelis vaidmuo teatre. Šie abu vaidmenys nutiesia tiltą.
– Ar lengva atsisveikinti su personažu? Kaip įvyksta atsisveikinimas?
– Prisipažinsiu, kad tik vieną kartą sapnavau teatrinį sapną, kuriame pats dalyvavau. Man net pačiam keista, kad manęs nelydi teatro prisiminimai.
O atsisveikinu aš labai paprastai. Kai pajuntu, kad nebepasieksiu to lygio, kuris buvo pasiektas, kad tas vaidmuo po truputį sprunka iš manęs, kad nebepajėgiu fiziškai, atsisveikinu. Be jokių ašarų.
– Kas jums yra teatras?
– Teatras yra mano išmoktas amatas. Teatras yra bėgimas nuo Alzheimerio.
Žinoma, galva jau prikimšta ne tik gero, bet ir niekų. Kiek ji gali išnešti?
Bet norisi ją dar apkrauti. Tegu dirba, nes jei dirba, aš jaučiuosi gyvas. Teatras man yra viskas. Taip sako ir Minetis.
– Iš kur semiatės jėgų?
– Net nežinau, kažkas man jų suteikia. Negaliu pasakyti, iš kur, bet, matyt, yra tam tikra inercija, tam tikras pripratimas prie savo amato, prie to, kuo gyvenu, o gyvenu aš teatru.
Ir toji inercija mane stumia vis naujiems darbams. Ir aš pasiduodu jai, nes jei ji mane stumia, vadinasi, aš kažkam reikalingas. Tai tegu stumia.
R.Tumino režisuoto spektaklio „Minetis“ premjera – kovo 27, 28, balandžio 9 ir 10 d. Vilniaus mažajame teatre. Bilietų kaina – 17–20 Eur.
