Teatro žmonės jį prisimins ne tik kaip rūpestingą vadovą, bet ir kaip nuoširdų, linksmą kolegų susibūrimų dalyvį. Penktadienį G.Pranckūnas, kaip įprasta, su Klaipėdos dramos teatro delegacija dalyvavo Teatro dienos šventėje, kuri šįkart vyko Kaune.
Jis džiaugėsi klaipėdiečio aktoriaus Kęstučio Macijausko sėkme – jo pelnytu Auksiniu scenos kryžiumi už antraplanį vaidmenį. Šeštadienį G.Pranckūnas minėjo Teatro dieną Klaipėdoje su saviške trupe. Šventėje jis neužtruko, sveikata nesiskundė, tačiau sekmadienio rytą nebeprabudo.
G.Pranckūnas per savo gyvenimą yra buvęs ir mokytojas, ir aktorius. Jis gimė 1944 m. sausio 2 d. Žeimelyje (Pakruojo r.). Augo be tėvų, ištremtų į Sibirą, juo rūpinosi teta, o mokytojauti jis pradėjo pats vos tik baigęs mokyklą.
Vėliau išdrįso stoti į Klaipėdos dramos teatro Dramos studiją. Kadangi buvo atvykęs iš kaimo ir neturėjo kur apsistoti, egzaminų metu nakvojo teatre, pasiklojęs kulisus. Sakė, tada nė nepagalvojęs, jog po kurio laiko tapsiąs šio teatro direktoriumi.
G.Pranckūnas mokėsi ir LTSR Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultete. Nuo 1967 m. dirbo Klaipėdos dramos teatro aktoriumi, nuo 2001 m. buvo šio teatro direktorius.
Per 45 kūrybinio darbo teatre metus G.Pranckūnas suvaidino apie šimtą vaidmenų. Jo paskutiniai svarbesni vaidmenys teatre – Teisėjas (Charleso Dickenso „Pikviko klubo užrašai“, rež. Povilas Gaidys), Petrinas (Antono Čechovo „Nebaigta pjesė (Betėviai)“, rež. Rolandas Atkočiūnas), Kapitonas (Sigito Parulskio „Frank Kruk“ adaptacija, rež. Raimundas Banionis) ir kt.
Kine G.Pranckūnas sukūrė nemažai vaidmenų Marijono Giedrio, Arūno Žebriūno, Algimanto Puipos filmuose.
„Mano fizionomija, sovietinių laikų standartais, tiko vaidinti tik banditus, – yra pasakojęs G.Pranckūnas. – Net „Velnio nuotakoje“ vaidinau velnią. Pamenu, nuvažiavome į Kaukazą, į Osetiją, filmuoti dangaus su angelais. Visi rengiasi filmavimui, paklausiau A.Žebriūno: o kaipgi aš? A.Žebriūnas sako: „Gediminai, koks iš tavęs angelas, rytoj filmuosime velnius, ten ir vaidinsi.“
G.Pranckūnas yra vaidinęs maždaug 30 filmų.
2001-aisiais tapęs Klaipėdos dramos teatro vadovu, jis rūpinosi griūvančio teatro pastato rekonstrukcija. Klaipėdos teatro portale rašoma, kad „paskutinių kelerių metų sezono kūrybinės sėkmės būtų buvusios neįmanomos, jei iki tol visomis išgalėmis nebūtų stengtasi sudaryti aktoriams tinkamų sąlygų talento raiškai, jeigu nebūtų ieškoma galimybių kūrybiniam darbui kviesti žymių režisierių. Teatro kūrybinės sėkmės pasiektos atkakliu organizaciniu teatro vadovo darbu.“
2014 m. buvo pratęsta G.Pranckūno vadovavimo Klaipėdos dramos teatrui trečioji kadencija, kad vadovas galėtų baigti statybas.
„Noriu pastatyti teatrą ir atiduoti jį jaunimui. Jeigu jau pradėjau, tai užbaigsiu. Kiekvienas žmogus nori po savęs ką nors palikti. Kad mano anūkai, mano vaikai matytų, kad tėvelis įdėjo savo kažkokią dalį, stengėsi, kad teatras iškiltų“, – sakė G.Pranckūnas.
Savo darbų rezultato jis nesulaukė – iki premjeros atnaujintame Klaipėdos dramos teatre liko keletas mėnesių.
***
Kovo 30 d. velionis bus pašarvotas senajame Klaipėdos dramos teatro pastate, repeticijų salėje. Laidotuvės vyks antradienį, kovo 31 d., Gargždų kapinėse.
