Džiazas klausytojus vertė ir trypti, ir mąstyti

Per ketvirtį amžiaus įvairiausias koncertų erdves ir kūrybos formatus išbandęs tarptautinis festivalis „Kaunas Jazz“, pasirodo, dar neišsėmė idėjų aruodo. “Gyvenimas juda į priekį, technologijos vystosi žvėriškai, o džiazo koncertų salės pilnos. Uždirbame net daugiau lėšų iš bilietų nei tikėjomės“, – džiaugėsi „Kaunas Jazz“ sumanytojas Jonas Jučas.

„Kaunas Jazz“ vainikavo vokalo virtuozų „Naturally 7“ koncertas Vilniaus Kongresų rūmuose.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„Kaunas Jazz“ vainikavo vokalo virtuozų „Naturally 7“ koncertas Vilniaus Kongresų rūmuose.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Asta Andrikonytė („Lietuvos rytas“)

2015-04-28 06:00, atnaujinta 2018-01-05 16:56

Publikos ištikimybė – bene mieliausia dovana šiemet 25-metį mininčiam festivaliui. O dovanų jo įkūrėjas šventės gimtadienio proga gavo visiems gyvenimo atvejams – net nuo blogio apsaugančią Toros ištrauką, džiazo rabino titulą, baikerių klubo svečio garbės vardą ir šalies Nepriklausomybės Atkūrimo Akto kopiją.

1991-aisiais atsiradęs „Kaunas Jazz“, anot J.Jučo, išgyveno visus valstybės kūrimosi etapus, sėkmes ir nesėkmes.

Išaugino džiazo meistrų

„Kaunas Jazz“ išugdė ne tik kelias džiazo mėgėjų kartas. Jis užaugino plejadą šalies džiazo meistrų. Šiemet 19-ąjį kartą festivalio koncertus skelbė klavišininko Dainiaus Pulausko sukurtas šaukinys iš jo pirmojo autorinio albumo „Penetration“, kurį išleido „Kaunas Jazz“.

Pasirodymai šiame festivalyje buvo reikšmingas postūmis D.Pulausko grupės karjeroje. Anuomet nebuvo kitos scenos šalyje, kuri sutrauktų tiek pasaulinių džiazo žvaigždžių kaip „Kaunas Jazz“.

Kaune vienus pirmųjų pasirodymų surengė pianistas Artūras Anusauskas su ansambliu „Džiazo nublokšti“. Tiesa, džiazo meistras čia patyrė ir širdies priepuolį, bet solinių koncertų euforija ištrynė iš jo atminties negandas.

„Kaunas Jazz“ atvėrė duris į didįjį džiazą saksofonininkams Kęstučiui Vaiginiui, Janui Maksimovičiui, kitiems jų bendraamžiams.

Prieš penkerius metus šiame festivalyje įvyko savotiška lenkų džiazo grando Andrzejaus Jagodzinskio ir jauno klasikinio pianisto Motiejaus Bazaro dvikova Fryderyko Chopino muzikos ringe.

Šiemet festivalis pristatė M.Bazarą nauju – džiazo vargonininko – amplua, ko gero, atverdamas naują šalies džiazo istorijos puslapį. Mat lietuvių atlikėjas pirmą kartą festivalio scenoje raitė džiazo pasažus vargonais „Hammond B3“ – vieninteliu tokiu instrumentu Lietuvoje. Motiejus pats jį įsigijo ir restauravo, pasiryžęs žengti nepramintais džiazo keliais.

Festivalis atviras visiems

„Man labai patinka „Kaunas Jazz“, nes šis festivalis atviras visiems, o groja čia puikūs muzikantai“, – sakė lenkų džiazo fotografas Henrykas Marianas Malesa, į Kauno džiazo šventę atvykęs ketvirtąjį kartą. Vytauto Didžiojo universiteto fojė buvo eksponuojamos jo fotografijos iš Naujojo Orleano gatvių, džiazo klubų ir festivalių. Kaune menininkas darbavosi lenkų ir tarptautiniam džiazo leidiniams.

Šiemet fotografo tautiečiai festivalyje davė garo. Pianisto Wlodeko Pawliko kvartetas, grojęs lyderio kino muziką, daug kam atvėrė akis, kaip įdomiai ir intriguojamai galima bendrauti tradicine džiazo kalba, nesistengiant niekuo nustebinti publikos ar jai įtikti.

Sužibėjo ir trimitininko Maciejaus Fortunos bei klavišininko Dariuszo Dobroszczyko duetas sakralinio džiazo projektu Vytauto Didžiojo bažnyčioje. Per visą „Kaunas Jazz“ istoriją nedaug čia skambėjo tokios apgalvotos, savitos muzikos kaip jų projektas pagal religines viduramžių giesmes.

Arena – nuoširdumo oazė

JAV džiazo vokalistas Gregory Porteris sugebėjo paversti nuoširdumo oaze beveik tris tūkstančius klausytojų sutraukusią Kauno „Žalgirio“ areną. „Mėgstu „Kaunas Jazz“ festivalį dėl publikos energijos“, – prisipažino G.Porteris.

Jo jaudinamos dainos apie meilę, laisvę, teisingumą, kartais kone išsakomi, o ne išdainuojami išgyvenimai suvirpino daugelio klausytojų sielą, o meistriška instrumentininkų palyda atitiko aukščiausio kalibro džiazo lūkesčius.

Faktas, kad G.Porteris pelnė „Grammy“ po pirmojo savo apsilankymo Kaune, dar labiau sustiprino „Kaunas Jazz“ prestižą pačių lietuvių akyse. Negana to, paaiškėjo, kad ir dainininkė Dianne Reeves pelnė „Grammy“ po pirmosios savo viešnagės „Kaunas Jazz“.

Tad liko tikėtis, kad dabar jų estafetę perims vokiečių trimitininkas Tillas Brönneris. Šis muzikantas tapo šiųmečiu „Kaunas Jazz“ laureatu ir jau ne kartą nesėkmingai pretendavo į „Grammy“.

Visą savaitgalį Kaune siautusį „Kaunas Jazz“ vakar vainikavo koncertas Vilniaus Kongresų rūmuose. Čia pasirodė neprilygstami vokalo virtuozai „Naturally 7“.

Keistis niekada nenustos

J.Jučo įsitikinimu, „Kaunas Jazz“ niekada nenustos keistis, nors daug jo tradicijų jau įaugo žmonėms į kraują. Tarkime, gali nelikti kai kurių koncertų „Combo“ klube – juos norima pakeisti kitokio pobūdžio projektais. Dar tik įsibėgėja pernai atsiradusi Džiazo gatvės tradicija – gatvė platėja.

Festivalio sumanytojas atskleidė dar nepalaidojęs ir senos idėjos užsakinėti kompozitoriams simfoninio džiazo kūrinius. Esą gyvenimas buvo privertęs jos atsisakyti laikinai, taupumo sumetimais.

„Nuolat išbandome naujus dalykus: kas nors apmiršta, kitas daigelis iškyla. Festivalis – gyvas organizmas“, – aiškino J.Jučas. Festivalio sumanytojo nuomone, per 25-erius „Kaunas Jazz“ gyvenimo metus požiūris į džiazą šalyje pasikeitė į gera.

Festivalis Kauno veidą daro savitą

„Kaunas Jazz“ atsirado Lietuvai sudėtingu metu – nepraėjus ir mėnesiui po šalies Nepriklausomybės atkūrimo. Pirmasis festivalis įvyko 1991-ųjų balandžio 19–21 dienomis.

Festivalio rengėjų būrelį sudarė J.Jučas, dabartinis Kauno filharmonijos direktorius J.Krėpšta, tuometis televizorių gamyklos „Banga“ generalinis direktorius S.Godelis, miesto tarybos pirmininko pavaduotojas K.Rimšelis.

Pirmajame festivalyje įvyko penki koncertai ir du „džemai“ Vytauto Didžiojo universiteto salėje ir restorane „Neris“. Muzikavo aštuonių Europos valstybių – Šveicarijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Rusijos – atstovai.

25-ojo festivalio programa apėmė apie 40 projektų ir akcijų 14 skirtingų erdvių bei lauko scenų. “Kaunas Jazz“ renginiai nuo 2003-iųjų vyksta ištisus metus. Jų sumanytojos – festivalio meno vadovė I.Jučaitė ir direktorė A.Jučienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.