Penktadienio vakarą Vilniaus valstybiniame jaunimo teatre, ceremoniją transiuojant LRT kultūros kanalui, būtent „Metų muzikos vinimis“ – grakščiomis statulėlėmis, sukurtomis metalo plastikos ateljė „Lietis“, apdovanoti praėjusių metų ryškiausių muzikos kūrinių autoriai.
„Žodis kompozitorius keičia giminę – „kompozitorė“ tampa kasdieniškesnis“, – pastebėjo iš scenos kompozitorius Šarūnas Nakas, pristatydamas vieną nominančių.
Tačiau šįkart tarp lauretų buvo tik dvi moterys: Metų kompozitore tapo operos „Kornetas“ autorė Onutė Narbutaitė, o „Kūrybinio veržlumo“ kategorijoje už kūrinį „Ashraga“ akordeonui ir simfoniniam orkestrui buvo premijuota Rūta Vitkauskaitė.
O.Narbutaitė nepraleido progos dar kartą padėkoti būriui žmonių, prisidėjusių prie jos sėkmės, tarp jų – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovui Gintautui Kėvišui, „įpainiojusiam ją į tą avantiūrą“ ir suteikusiam daug kūrybos laisvės rašant „Kornetą“.
„Jokios premijos negali apgauti mūsų pačių“, – pabaigoje pridūrė metų kompozitorė ir pasveikino visus kolegas, kurie jaučiasi patys sau kažką svarbaus nuveikę.
Londone studijuojanti R.Vitkauskaitė negalėjo atvykti į ceremoniją, tad laiške perdavė padėkas – pirmiausia Martynui Levickiui, kurį vadina premijuoto kūrinio bendraautoriu. Tai jis „Ashragoje“ cypino ir kratė akordeoną, garsiai šnopavo, tarsi užmiršęs, ko išmoko Londono karališkojoje akademijoje – taip mažai priminė jo griežimas tradicinį muzikavimą.
„Metų debiuto“ ir „Publikos simpatijų“ prizai atiteko Juliui Aglinskui už „Fragmentus simfoniniam orkestrui“. Beje, Kompozitorių sąjungos kūrinių konkurso istorijoje, o konkursas rengtas jau 11-tą kartą, kūrinius pirmą sykį galėjo vertinti visi besidomintys šiuolaikine Lietuvos muzika, balsuodami internetu.
„Gaivia tradicijos interpretacija“, žiuri sprendimu iš visų išsiskyrė Gintaras Sodeika, sukūręs Koncertą fortepijonui ir simfoniniam orkestrui. Šia proga laureatas patarė publikai netikėti, kai menininkai sako, esą būti pastebėtiems jiems nesvarbu.
„Vinimi“ už „Meninio sprendimo grynumą“ įvertintas kompozitorius Vidmatas Bartulis (už „Liūdnai tįstantį peizažą“ styginių kvartetui) perspėjo kolegas: „Kiekvienai viniai skirtas viską sulyginantis plaktukas – nesidžiaukite“.
Bet pasak renginio sumanytojų, iš tikrųjų vinis – labai muzikalus namų apyvokos reikmuo, savo skambesiu pavieniui ar ansamblyje iliustruojantis unikalų šiuolaikinį garsyną: disonansinį arba melodingai gražų, monotoniškai ritmingą ar nenuspėjamą.
„Metų muzikos vinis“ – tai ryški praėjusių metų metafora, reiškianti autoriaus ir jo kūrinio proveržį, kurį norisi pastebėti, suteikti viltingos perspektyvos būti įtvirtintam ir tvariam.
Šiemet Kompozitorių sąjungos konkurso žiuri vertino net 63 lietuvių kompozitorių darbus, sukurtus 48 menininkų nuo 23 iki 85 metų.
Kompozitorių patriarchas Vytautas Laurušas, pasveikintas ceremonijoje su 85-mečiu, patikino dar nesijaučiąs senis: nebūna metų, kad nepristatytų premjeros ir žada tai daryti toliau.
Smagu, kad meno žmonių benduomenė sukūrė dar vieną laukiamą šventę.
Tiesa, šiemet visas improvizacijas pranoko įdomus vakaro svečių – trimitininko Byrono Walleno iš Jungtinės Karalystės ir mūsiškių Dmitrijaus Golovanovo (klavišiniai, elektronika), Arkadijaus Gotesmano (perkusija), Rolando Rastausko(poezija, vokalas) džiazas.
Tačiau pirmas blynas išėjo visai neblogas.
