25 metų pianistas L.Geniušas jau antrą kartą per savo gimtadienį – liepos 1-ąją – pelnė prestižinio konkurso medalį.
2010-aisiais tai buvo 15-ojo Ginos Bachauer pianistų konkurso Solt Leik Sityje (JAV) auksas, o šiemet – 15-ojo P.Čaikovskio konkurso sidabro medalis.
Tačiau daug kas atlikėjui ir šį kartą pranašavo auksą. Nuo konkurso pirmojo turo L.Geniušas buvo jo favoritas. Negi pasitvirtino spėlionės, kad Lukui nebus leista laimėti Maskvoje dėl to, kad jis ryžosi atstovauti dviem šalims – gimtajai Rusijai ir tėvo gimtinei Lietuvai?
Mat šio konkurso organizacinio komiteto pirmininkas – aršus prezidento Vladimiro Putino gerbėjas Valerijus Gergijevas. Jis tvirtino vertinimo komisijas, kuriose buvo ne vienas maestro bendramintis.
Širdyje – dvi tėvynes
L.Geniušas visada gyveno Rusijoje su motina – Maskvos P.Čaikovskio konservatorijos profesore Ksenija Knorre.
Lietuvoje jis kartkartėmis aplanko tėvą pianistą Petrą Geniušą bei artimuosius.
Maskvoje Lukas baigė lietuvišką mokyklą ir su lietuviais visada bendrauja jų gimtąja kalba. Lietuviškai jis kalba be akcento. „Lukas yra didelis Lietuvos patriotas“, – patikino P.Geniušas.
„Visada – ir konkursuose, ir koncertuose – atstovauju dviem šalims. Man tai labai svarbu. Negaliu ignoruoti Lietuvos. Tai būtų nesąžininga – jaučiuosi esantis ir lietuvis, ir rusas. Turiu dvi tėvynes“, – aiškino Lukas.
Anot jo, keblumų dėl to nekildavo, nors konkursuose neskaidrių sprendimų pasitaiko. Dešimties tarptautinių konkursų laureatas L.Geniušas tai yra patyręs ir savo kailiu.
Daug kam netikėtas buvo ir P.Čaikovskio pianistų konkurso žiuri sprendimas.
Tėvas tikėjosi daugiau
„Po Luko pasirodymo salėje tvyrojo pergalės nuotaikos. Gavome daugybę sveikinimo žinučių nuo žmonių, kurie neabejojo jo pergale. Ne vienas Luko atliktą P.Čaikovskio Antrąjį koncertą vadino geriausia visų laikų interpretacija.
Jo programa finale buvo dvigubai ilgesnė ir sunkesnė nei lyderio Dmitrijaus Maslejevo, be to, Lukas su užduotimis susidorojo puikiai.
Labai tikėjomės pirmosios vietos“, – neslėpė P.Geniušas, stebėjęs sūnaus paskutinį konkursinį pasirodymą Maskvoje.
Tačiau maestro nesiėmė spręsti, kiek svarbūs žiuri sprendimui buvo politiniai motyvai.
„Pažiūrėsime, ką parodys paviešinti kiekvieno žiuri nario vertinimai, jei šis pažadas bus ištęsėtas. Be to, visada lieka skonio aspektas: vieniems labiau patinka subtilus grojimas, kitiems – kalašnikovo kalenimas. Kai aš klausausi Luko, manęs neapleidžia jausmas, kad girdžiu vieną geriausių pasaulio pianistų. Tai atlikimo meno istorija, ir aš su ja susijęs.
Laikas geriausiai parodys, kas yra kas. Po Fryderyko Chopino konkurso Varšuvoje Lukas, laimėjęs jame antrąją vietą, ir Danijilas Trifonovas, pelnęs trečiąją, tapo labiau žinomi nei to konkurso nugalėtoja Juliana Avdejeva. Dabar gali atsitikti panašiai“, – spėjo P.Geniušas.
Turi priekaištų sau
Pats Lukas dėl antrosios vietos neišgyvena.
„Aš laimingas, kad iškopiau taip aukštai, – „Lietuvos ryto“ žurnalistei kalbėjo L.Geniušas. – P.Čaikovskio konkursas garsėja paradoksaliais sprendimais, kurių nestigo ir šiemet.
Pavyzdžiui, po pirmojo turo buvo išmestas toks didelis talentas kaip Andrejus Korobeinikovas (20 tarptautinių ir nacionalinių konkursų prizininkas, koncertavęs Lietuvoje su orkestru „Kremerata Baltica“. – Red.), daugelis kitų net nepateko į konkursą per atranką.
Man pasisekė, kad išvengiau nelaimių. Juk konkursas – loterija, o pastarasis buvo turbūt sunkiausias per mano karjerą.
Psichologinis spaudimas buvo didžiulis, nes Maskvoje esu gerai žinomas, čia dažnai koncertuoju. Man buvo keliami didesni reikalavimai negu kitiems.
Tačiau galiu garantuoti kaip sveiko proto žmogus, pažįstantis vertintojus: jų sprendimą lėmė tik muzikiniai kriterijai.
Jei būčiau atstovavęs tik Rusijai, vis tiek nebūčiau pelnęs pirmosios premijos. Buvo dėl ko sau priekaištauti.“
Beje, Luko pirmą kartą konkurse nepalaikė visą gyvenimą jį mokiusi fortepijono profesorė bei močiutė Vera Gornostajeva, mirusi šį sausį. Šiuo metu jis yra nutraukęs ir studijas Maskvos konservatorijoje, bet žada jas tęsti pas V.Gornostajevos asistentą.
Sulaukdavo internautų priekaištų
L.Geniušas nuo paauglystės stulbina klausytojus virtuoziniais sugebėjimais. Jie buvo įvertinti V.Spivakovo ir M.Rostropovičiaus fondų, Rusijos Jaunųjų talentų ir XXI amžiaus talentingo jaunimo stipendijomis.
Būdamas 12 metų pianistas laimėjo pirmąją vietą tarptautiniame konkurse „Laiptai į meistrystę“ Sankt Peterburge. Sulaukęs 14 metų užėmė antrąją vietą F.Chopino jaunųjų pianistų konkurse Rusijoje. 2005-aisiais muzikas laimėjo sidabro medalį tarptautinio G.Bachauer konkurso JAV jaunučių kategorijoje, o 2007-aisiais – antrąją vietą Škotijos tarptautiniame pianistų konkurse.
Vėliau Luko trofėjų kolekciją dar papildė sidabro medalis „Allegro vivo“ konkurse San Marine (2008 m.), pirmoji premija Val Tidonės pianistų konkurse Italijoje (2009 m.), aukso medalis ir 30 tūkst. dolerių premija G.Bachauer suaugusiųjų konkurse JAV bei antroji vieta, 25 tūkst. eurų premija ir specialusis prizas F.Chopino konkurse Varšuvoje. Trečiadienį jam įteiktas P.Čaikovskio tarptautinio konkurso Maskvoje sidabro medalis ir 20 tūkst. JAV dolerių premija.
F.Chopino konkurso metu Lukas sulaukė internautų priekaištų dėl to, kad lenkų žiniasklaida ne visuomet šalia jo pavardės paminėdavo Lietuvą. „Man labai nemalonu skaityti komentarus, bandančius mane sugėdinti, kad išsižadu Lietuvos. Aš nenoriu girdėti daugiau nė žodžio apie tai, kad atstovauju Rusijai, o ne Lietuvai“, – po konkurso kalbėjo pianistas.
