Po skausmo – levitacija
Tai – savotiškas Requiem karų ir tremčių aukoms. Tarsi išnyrančios iš tylos ir pamažu užgestančios „Levitation“ frazių nuotrupos, trelės, akordai, pavieniai garsai panardino Evangelikų liuteronų bažnyčios publiką į pamaldų susimąstymą.
„Šis kūrinys – tai levitavimas, pakilus nuo minčių bei jausmų begalinio sunkumo, išgyvenant ryšį su Visatos begalybe, – teigė autorė. – Mąsčiau ne tik apie Th.Manno festivalio temą, bet ir apie lietuvių tremčių patirtis – daug esu apie tai skaičiusi. Bandžiau suvokti, kaip sugebėjo žmonės, išgyvenę tiek baisybių, vėl atsistiesti“.
Premjerą Ugnė parašė neįprastos sudėties ansambliui „Claviola“. Jį prieš aštuonerius metus subūrė kompozitorės brolis klarnetininkas Vytautas Giedraitis, altininkas Jurgis Juozapaitis ir pianistė Ugnė Antanavičiūtė.
Brolio ir sesers tandemas
V.Giedraitis – daugelio sesers kūrinių įkvėpėjas. Ugnė ir komponuoti pradėjo dar studijuodama fortepijoną Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje Kaune, nes norėjo groti su jaunėliu broliu savo muziką. „Mums smagu dirbti drauge“, – aiškino kompozitorė.
V.Giedraitis nuo vaikystės skynė laurus tarptautiniuose konkursuose. Legendinis Mstislavas Rostropovičius pasirūpino jo, dar dvyliktoko, studijomis Paryžiuje. Šiuo metu jis – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro artistas.
Ugnė daugiausia kūrinių parašė klarnetui. Vienas jų – „Panneau“ – buvo premijuotas Lietuvos kompozitorių sąjungos ir pasaulinio radijo forumo „Tarptautinė kompozitorių tribūna“ konkursuose. Pernai sukurtame pirmajame simfoniniame U.Giedraitytės opuse taip pat skamba klarneto solo. Visų jos klarneto partijų pirmasis atlikėjas yra brolis.
„Jei gročiau obojumi arba fagotu, galbūt ir Ugnės kūrybos panorama atrodytų kitaip. Bet aš tikrai nesiekiu užvaldyti sesers dėmesio – tik noriu skatinti ją kurti kuo daugiau, bręsti kaip kompozitorę, -- kalbėjo Vytautas. -- Man labai patinka jos kūryba. Ji turi savo spalvą, stiprią dvasinę įkrovą. Tai labai skaidri muzika. Ją išjausti – iššūkis atlikėjui. Nesu atlikęs panašių kūrinių“.
V.Giedraitis dažnai talkina seseriai parodydamas klarneto skambesio niuansus, padėdamas jai parinkti garso išgavimo būdą, sąskambį ar trelį.
„Man patinka Ugnės atvirumas idėjoms, maksimalizmas siekiant geriausio rezultato. Manau, patyrusio atlikėjo patarimai visada praverčia kompozitoriui. Atlikėjas gali papuošti kūrinį – uždėti ant pyrago vyšnią“, -- neabejojo Vytautas.
Anot jo, rašydama „Levitation“ Ugnė taip pat tarėsi su atlikėjais.
Ieško savito veido
Trio „Claviola“ repertuare yra jau keliolika specialiai jam sukurtų kompozicijų. Klasikinis šios sudėties repertuaras nėra gausus.
„Mes nenorime groti vien seniai sukurtos muzikos. Turime tęsti repertuaro istoriją“, -- aiškino V.Giedraitis.
Įdomu, kad Th.Manno festivalyje greta pasaulinės premjeros virtuoziškas trio atliko ir pirmąjį klarnetui, altui ir fortepijonui Wolfgango Amadeaus Mozarto parašytą kūrinį. Tai vienintelis tokio ansamblio pavyzdys visoje Vienos klasikų kūryboje.
Tačiau artimiausiu metu „Claviola“ svajoja vėl kibti į lietuviškas premjeras ir išleisti jam parašytų naujausių kompozicijų plokštelę.
Karas nenužudė kūrybos
Praėjo trys festivalio dienos, bet jau galima kalbėti apie jo muzikines viršūnes. Tai – trio „FortVio“ ir choro „Aidija“ (vadovas R.Gražinis) pasirodymai. Sunku įsivaizduoti tobuliau atliekamus M.Ravelio ir F.Poulenco karo metų kūrinius, nei išgirdome šių kolektyvų koncertuose.
Šiemetis festivalis gvildena kūrėjo vaidmens ir atsakomybės politikoje bei visuomenėje ir karo poveikio menui temas. Didžiausios – muzikos – programos ašis yra Didžiojo karo amžininkų kūryba. Karo metais buvo parašyta stebinamai daug įsimintinų kūrinių.
„Manote, lioviausi dirbti? Niekada dar nedirbau su tokia beprotiška, herojiška aistra“, -- prasidėjus karui, rašė vienam bičiuliui M.Ravelis. Jis skubėjo užbaigti Trio fortepijonui, smuikui ir violončelei, kad galėtų prisijungti prie savanorių fronte. Tačiau dėl silpnos sveikatos jis tapo tik Raudonojo Kryžiaus savanoriu ir sukauptą kare patirtį perteikė muzikos kūriniuose.
Karo metais M.Ravelis, be festivalyje atliktų Trio ir chorinių kūrinių, parašė žymųjį fortepijoninį ciklą „Kupereno kapas“, dedikuotą žuvusiems bičiuliams, bei poemą simfoniniam orkestrui „Valsas“.
