Pianistas Jurgis Karnavičius ir Kauno styginių kvarteto artistai Karolina Beinarytė-Palekauskienė, Lina Kireilė ir Saulius Bartulis pirmą kartą Lietuvoje atliko įspūdingą austrų kompozitoriaus Ericho Wolfgango Korngoldo Siuitą dviem smuikams, violončelei ir fortepijonui, dedikuotą vienarankiui pianistui Pauliui Wittgensteinui (1887-1961). Šio atlikėjo atinimui buvo skirtas ir visas muzikos vakaras.
Pakeitė fortepijono muzikos istoriją
P.Wittgensteinas buvo viena žymiausių XX a. vidurio muzikos pasaulio figūrų, nors dar karjeros pradžioje – būdamas 27-erių – jis prarado fronte dešiniąją ranką. Tačiau muzikas jau karo belaisvių stovykloje nusprendė tęsti karjerą ir užsakė savo aklam mokytojui Josefui Laborui sukurti fortepijoninį koncertą kairiajai rankai, o netrukus ir pats pradėjo aranžuoti sau kūrinius.
Šio menininko dėka kompozicijų kairiajai rankai atsirado dešimtys. Be E.W.Krongoldo, P.Wittgensteinui kūrinių parašė Benjaminas Brittenas, Paulis Hindemithas, Sergejus Prokofjevas, Richardas Straussas, Maurice‘as Ravelis, kitos garsenybės.
M.Ravelio fortepijoninis koncertas kairiajai rankai išpopuliarėjo labiausiai. Tiesa, atlikėjo pataisos partitūroje įsiutino autorių, ir jiedu niekada nesusitaikė.
Kai kurių sau užsakytų opusų P.Wittgensteinas niekada neatliko, nors neleido groti ir kitiems, kol pats viešai koncertavo. Pavyzdžiui, vieno P.Hindemitho kūrinio natos buvo atrastos pianisto studijoje tik po jo našlės mirties 2002-aisiais.
P.Wittgensteinas savo veikla įtvirtino fortepijono techniką, kuri iki tol atrodė neįmanoma skambinant penkiais pirštais.
Pianistu seka likimo draugai
Nidoje skambant E.W.Korngoldo Siuitai, sukrečiamai emocingam, intensyviam opusui, neatrodė, kad J.Karnavičius groja viena ranka. Negana to, fortepijono balsas ansamblyje buvo svarbiausias.
„Nežinojau, ko tikėtis, imdamasis šio kūrinio, bet iš karto sutikau, nes muzika man labai patiko, – prisipažino J.Karnavičius. – Galima sakyti, kairiąja ranka turėjau atlikti dviejų rankų partiją. Tačiau tekstas liete liejosi: natų jame – lygiai tiek, kiek reikia, aplikatūra – kokia turi būti. Autorius buvo puikiai įvaldęs fortepijoną. O groti su tokiais partneriais, kaip Kauno kvarteto muzikantai, – tiesiog laimė. Jie jaučia kiekvieną kvėptelėjimą“.
Daugelį P.Wittgensteinui parašytų kūrinių šiandien atlieka dvi rankas turintys pianistai. Kai kas netgi pritaikyta dviem rankoms. Tačiau tarp legendinio pianisto sekėjų buvo ir jo likimo draugų. Jo repertuarą grojo nevaldę dešiniosios rankos pianistai Leonas Fleisheris, Joao Carlosas.
Šiomis dienomis „Warner Classics“ pasirašė kontraktą su britų pianistu Nicholasu McCarthy, kuris gimė be dešiniosios rankos. Jis įrašinėja kompanijai P.Wittgensteino ir savo paties aranžuotes, kurių plokštelė pasirodys rugsėjį.
Įstabus gyvenimas – knygoje
Sunku pasakyti, ar P.Wittgensteinas būtų palikęs tokį ryškų pėdsaką muzikos istorijoje be šeimos kapitalo, kurį sudarė apie 6 mlrd JAV dolerių. Pianisto tėvas buvo žymus pramonininkas ir menų mecenatas, brolis – garsus filosofas.
Wittgensteinų namuose lankėsi to meto kultūros elitas – J.Brahmsas, Gustavas Mahleris su žmona, R.Straussas, P.Hindemithas, M.Ravelis ir kitos įžymybės.
Šį šeštadienį Th.Manno festivalyje bus pristatoma tik ką leidyklos „Sofoklis“ išleistas vokiečių muzikos istorikės Evos Gesine‘s Baur biografinis romanas „Koncertas kairiajai rankai“ apie P.Wittgensteiną. Jis supažindins ne tik su šios neeilinės asmenybės gyvenimu, bet ir su tuometėmis visuomenės nuotaikomis, kultūros kontekstu, atskleis įdomių muzikos istorijos faktų.
Pasak biografinio romano vertėjos Kristinos Sprindžiūnaitės, leidinys papildys pernykštės festivalio knygos – Floriano Illieso „1913: šimtmečio vasara“ – pateikiamą istorinę panoramą. Mat F.Illiesas rašo daugiau apie dailininkus ir literatus, o E.G.Baur – apie muzikos gyvenimą.
Abiejų knygų vertėja K.Sprindžiūnaitė atskleidė, kad naujajame romane yra ir lietuviškas akcentas. Knygoje minimas iš Žąslių kilęs, Vilniuje užaugęs vienas iškiliausių to meto pianistų Leopoldas Godowskis.
