Zalcburgo festivalis, užsimojęs panagrinėti nelygybės temą, aprėpė įvairias priešpriešas: viršus ir apačia, ponas ir tarnas, sukilimas ir paklusnumas. Teatro programos režisierius ir globėjas Svenas Ericas Bechtolfas kaip menininų refleksijų objektą pasiūlė įvairiausius skirtumus: socialinius, gamtinius, lytinius, istorinius. Prie šios gana bendros temos galima pritaikyti bet kokius siužetus.
Šiemetinis festivalis vyksta faktiškai jau be Alexanderio Pereiros. Atsisakęs intendanto įgaliojimų, jis išvyko iš Zalcburgo ir stojo prie Milano „La Scala“ teatro vairo. A.Pereira sumanė koncertų ciklą „Dvasingosios uvertiūros“, kuris atsidūrė prieš Zalcburgo festivalio operos programą. Šiais metais jis skirtas induizmo muzikai, taigi pakviesti ansambliai ir teatrai iš Indijos. „Dvasingosios uvertiūros“ davė pradžią ir naujausiai Zalcburgo vasaros festivalio tradicijai. Dabar kasmet jis prasideda F.J.Haydno oratorija „Pasaulio sutvėrimas“. Šįkart jungtiniam orkestrui, susidedančiam iš „Les Musiciens du Louvre-Grenoble“ ir „Mozarteum“ muzikantų, dirigavo Marcas Minkowskis.
Per 44 festivalio dienas dvylikoje scenų bus surengti 188 spektakliai ir koncertai. Didžiausią smalsumą žadina Wolfgango Rihmo operos „Meksikos užkariavimas“ pagal Antonino Artaud ir Oktavio Pazo tekstus premjera. Dainuos žvaigždės – Angela Denoke ir Bo Skovhusas. Siužetinė linija – Hernano Corteso ir Montezumos santykiai istoriniame fone: ispanai užkariauja actekų imperiją. Įdomu, kad Montezumos partiją W.Rihmas parašė moteriškam balsui. Režisieriaus Peterio Konwitschny manymu, tai puikiausia kompozitoriaus idėja. Kaip sakė per spaudos konferenciją, jo spektaklis – apie vyrą ir moterį, apie pliusą ir minusą, apie priešybes, kurios susidūrusios turėtų ne anihiliuotis, o harmoningai susilieti. Pagrindinė režisieriaus mintis tokia: „Bet kuri civilizacija, kurioje pažeidžiami santykiai tarp vyro ir moters, pasmerkta nuosmukiui ir žūčiai.“
S.E.Bechtolfo režisuotos „Figaro vedybos“ baigs Wolfgango Amadeaus Mozarto ir Lorenzo Da Ponte operų trilogiją ir nežada nei režisūrinio sumanymo, nei atlikėjų staigmenų: prie pulto Danas Ettingeris, vaidmenis kuria Anett Fritsch, Martina Jankova ir Luca Pisaroni. Praėjusią vasarą S.E.Bechtolfas parodė savąją „Don Žuano“ versiją, pagal kurią veiksmas vyko prašmatniame penkių žvaigždučių viešbutyje. Beje, spektaklis didelio susižavėjimo nesukėlė.
Užtat iš Ludwigo van Beethoveno „Fidelijaus“ premjeros verta laukti neįprastų, bet įtikinamų režisūrinių sprendimų, kurių toks dosnus Klausas Guthas. Pagrindines partijas dainuos Jonas Kaufmannas ir Adrianne Pieczonka, Vienos filharmonijos orkestrui diriguos Franzas Welseris-Mostas, vadinamas stebukladariu, gebančiu orkestro skambesį paversti kerinčia švytinčia substancija.
Cecilia Bartoli sužibės dviem pagrindiniais vaidmenimis - Vincenzo Bellini „Normoje“ ir Christopho Willibaldo Glucko operoje „Ifigenija Tauridėje“.
Iš praėjusių metų programos į šiemetinę įtrauktas latvių režisieriaus Alvio Hermanio pastatytas Giuseppe Verdi „Trubadūras“, kuriame dainuos Francesco Meli ir Ana Netrebko, taip pat neabejotina praėjusios vasaros sėkmė – puikus Johanno Strausso „Rožių kavalierius“, režisuotas Harry Kupferio. Trys operos skambės koncertiškai: Henry Purcello „Didonė ir Enėjas“, Jule'io Massenet „Verteris“ ir G.Verdi „Ernanis“.
Keturiuose iš septynių operos spektaklių gros festivalio rezidentas – Vienos filharmonijos orkestras. Be to, orkestras, kaip visada, atliks penkias simfonines programas, diriguojamas penkių skirtingų dirigentų: Yannicko Nezet-Seguino, Danielio Barenboimo, Bernardo Haitinko, Riccardo Muti ir Semiono Byčkovo.
Parengė Milda Augulytė
