„Vedybos“ – istorija apie „mažo žmogaus“ nenugalimą baimę neišvengiamos šeiminės laimės akivaizdoje. Šis spektaklis jau du dešimtmečius pelno Permės teatrui įvairių miestų publikos palankumą ir daugybę apdovanojimų.
Sprendžiant iš kritikų atsiliepimų, teatras siūlo demonišką šio veikalo sceninį variantą. Vietoj buitinės komedijos scenoje atgyja fantasmagorija, kupina stebuklų, neįtikėtinos logikos ir netikėtų poelgių.
Kočkariovas – velnias, kuris scenoje rezga „velniškus reikaliukus“. Pamėkliški vaizdiniai scenoje gąsdina ir užburia: girgždėdamos atsiveria spintos durys, kur be garso išnyksta Stepanas, lange pasirodo mirtinai pamėlęs veidas, galbūt net paties šėtono...
N.Gogolio mistiškumas susilieja su širdį veriančia gogoliška vienatvės ir žmogaus bejėgiškumo prieš visą pasaulį, gyvenimo amžinų pagundų ir prieštaravimų tema.
„Čia nėra skrajojančių karstų, atgyjančių numirėlių ir kitokių pasakiškų bauginimų, bet mistika čia akivaizdi, nes ji išryškėja per artimą, kasdienį personažų bendravimą“, – rašė rusų teatro kritikai apie Permės teatro „Vedybas“.
Teatro „U mosta“ meno vadovas ir vaidinimo „Vedybos“ režisierius bei scenografas Sergejus Fedotovas džiaugiasi, kad jų teatro aktoriai gali vaidinti viską. “Jie neturi įtvirtinto amplua, yra universalūs ir gali dirbti bet kokio žanro spektakliuose. Jų naujieji vaidmenys visada būna prieš tai buvusiųjų priešingybė“, – taip praėjusiais metais viešėdamas Vilniuje savo trupę apibūdino S.Fedotovas.
Tada Vilniuje teatras rodė Rusijos prestižinį Auksinės kaukės apdovanojimą pelniusį to paties režisieriaus statytą vaidinimą pagal šiuolaikinio airių dramaturgo Martino McDonagho pjesę „Luošys iš Inišmano“, pas mus sulaukusį publikos antplūdžio ir pasisekimo.
N.Gogolis (1809–1852) – vienas mįslingiausių, genialiausių ir paslaptingiausių rusų rašytojų. Jis išgyveno kankinamą dvasinio gyvenimo dramą, ligi šiol neaiškiomis aplinkybėmis sudegino antrąją „Mirusių sielų“ dalį.
Rašytojas ieškojo Žemėje Dievo karalystės, bet tie ieškojimai įgavo mistiškas, iškreiptas formas. N.Gogolis vaizdavo ne realius žmones, o juos įkūnijančias jėgas ir charakterius. Jo kūriniuose sunku atskirti tiesą nuo išmonės. Išskirtinis N.Gogolio kūrybos bruožas – humoras, kuriame atsiveria kūrinių ir personažų gelmės.
Pjesę „Vedybos“ (1841 m.) galėtume priskirti realistinei buitinei komedijai, bet N.Gogolis užrašė kūrinio perskaitymo versiją. Tai „visiškai neįtikėtinas dviejų veiksmų įvykis“.
„Vedybos“ – metaforinis kūrinys. Kiekviena spektaklio detalė, herojų charakteriai sustiprina N.Gogolio kūrybos mistiką. Pjesės herojus Podkoliosinas paniškai bijo vesti.
Jam peršama brandaus amžiaus moteriškė Agafija, kuri vis dar svajoja apie vestuves... Žiūrovui palikta teisė įminti personažų išraiškingas pavardes – Podkoliosinas, Kočkariovas, Jajičnica. („Sostinė“)
Permės teatro „U mosta“ spektaklis „Vedybos“. Liepos 28 d. 18 val. 30 min. Lietuvos rusų dramos teatras. Bilietų kaina – nuo 9,55 Eur.
