„Visos laimingos šeimos panašios viena į kitą, kiekviena nelaiminga šeima yra nelaiminga savaip“, – tokiu vėliau išgarsėjusiu sakiniu pradėjo savo romaną „Ana Karenina“ rašytojas L.Tolstojus ir papasakojo istoriją apie moters teisę į laimę ir tai, kad ji neturi tapti vyro savimeilės įrankiu.
Šią istoriją šokio kalba perpasakojo A.Cholina.
Kai 2010-ųjų rudenį Vilniuje buvo parodyta „Anos Kareninos“ premjera, choreografė jį pavadino geriausiu savo darbu.
Prabėgus penkeriems metams „Ana Karenina“ nepraranda populiarumo. Rugpjūčio 9-ąją ir 10-ąją žiūrovai ją išvys Trakų pilies kieme.
Į rugpjūčio 9-osios spektaklį visi bilietai iškart buvo išpirkti. Bet dar galima patekti į papildomą spektaklį rugpjūčio 10-ąją.
Choreografei svarbu jausmai
Paklausta, kokią mato savo heroję, A.Cholina sakė: „Ana Karenina – paprasta moteris, kuriai likimas lėmė rinktis tarp racionalių, tačiau stabilių santykių su pagyvenusiu vyru ir aistringo jausmo jaunam karininkui. Dėl nepatyrimo Anos gyvenimas baigėsi tragiškai, nes ji nežinojo, kad santuoka ir aistra – nesuderinami dalykai.“
A.Cholinai patinka Anos moteriškas nuoširdumas. Spektaklyje, kaip ir romane, ji įvairiapusė, joje susipynę daugybė jausmų.
„Man buvo lengva ir įdomu kurti šį personažą. Gyvenime svarbūs jausmai, o šokio kalba juos galima išreikšti taikliausiai“, – kalbėjo A.Cholina.
Jaučianti pagarbą autoriams, kurių kūrinių imasi, A.Cholina ir šįkart stengėsi spektaklyje sukurti tokią Aną, kokią ją matė rašytojas.
„Ją pavaizdavo L.Tolstojus. Aš tik stengiausi nesugadinti to personažo“, – juokėsi choreografė.
Nori suprasti ir pateisinti
„Aną Kareniną“ galima pastatyti ir kaip istorinę kroniką, ir kaip egzistencinę dramą. Į ką sutelkė dėmesį A.Cholina?
Jos spektaklis nėra nei XIX a. Rusijos aukštuomenės gyvenimo rekonstrukcija, nei į mūsų dienas perkelta nelaimingos meilės istorija. „Spektaklyje noriu suprasti ir pateisinti visus personažus.
Kiekvienas žmogus turi savo tiesą. Jų susidūrimas pasuka žmogaus likimą tragiška arba – akimirkai – šviesiąja linkme.
Bet dažniausiai žmonės nepritampa vieni prie kitų. Jų gaila.
Tai įdomu atspindėti scenoje. Tik pasakojimai apie žmogaus likimą man ir yra vertingi teatre“, – tikino A.Cholina.
Susibūrė kūrybinga komanda
Prie spektaklio prisidėjo daugybė talentingų menininkų. Scenografiją sukūrė Marijus Jacovskis, kostiumus ir grimą – dizaineris Juozas Statkevičius. Į ambicingą projektą susibūrė kelių Lietuvos teatrų artistai – scenoje pasirodo ne tik baleto šokėjai, bet ir Vilniaus mažojo teatro aktoriai.
Pagrindinį vaidmenį spektaklyje atlieka Klaipėdos muzikinio teatro baleto solistė Beata Molytė. „Sutikusi ją supratau: tai – mano Ana“, – teigė A.Cholina, kuriai ši šokėja tapo impulsu kurti spektaklį.
Vronskis – Kauno muzikinio teatro solistas Gintaras Visockis – dar vienas atradimas.
Anot spektaklio kūrėjos, šis duetas – šimtaprocentinis pataikymas pasirenkant solistų porą. Tarp kitų spektaklio dalyvių šokėjų ir aktorių – Evaldas Taujanskis, Leonardas Pobedonoscevas, Tadas Grynas, Donatas Bakėjus.
Daugiau nei dvi valandas trunkančiame spektaklyje šokama pagal Alfredo Schnittke’s, Piotro Čaikovskio, Gustavo Mahlerio ir Andrew Lloydo Webberio muziką. Skirtingų kartų ir žanrų kompozitorių kūryba padeda perteikti emocingą spektaklio istoriją.
Šokio spektaklis „Ana Karenina“. Rugpjūčio 10 d. 20 val. 30 min. Trakų pilies kiemas. Bilietų kaina – 29 Eur.
