Katalogas nuolat pildomas, nes „Idagio“ tik pradėjo savo veiklą. Tai pirmoji skaitmeninė klasikinės muzikos sklaidos platforma. Ją įkūrė muzikos, verslo ir skaitmeninių technologijų specialistai Berlyne, įtikinę projekto perspektyvumu galingas kapitalo įmones. „Idagio“ finansuoja Australijos verslo konsultacijų kompanija „Macquarie Capital“, Europos interneto investuotojų bendrovė „b-to-v“ ir kiti įtakingi rėmėjai.
Mat „Idagio“ surado nišą, kuri veriasi mirštant didžiosioms muzikos įrašų kompanijoms ir perimant leidybos iniciatyvą patiems muzikantams bei muzikos mėgėjams. Pasak vieno „Idagio“ ideologų, muzikos prodiuserio ir žurnalisto Tillo Janczukowisziaus, šios platformos tikslas – užtikrinti tiesioginį, be tarpininkų, muzikantų ir muzikos vartotojų bendravimą. Platforma leis atlikėjams savo nuožiūra – ne „Idagio“ diktuojamomis sąlygomis – skleisti naujausius ir archyvinius įrašus.
Prie projekto jau prisijungė kaip partneriai Vienos filharmonijos, Klivlendo, Gustavo Mahlerio, Londono „Philharmonia“ orkestrai, baritonas Thomas Hampsonas ir smuikininkas Ray Chenas. Partnerių ratas plėsis.
Kuo skiriasi „Idagio“ nuo „YouTube“? Pirmiausia nepriekaištinga įrašų kokybe. Be to, ši platforma skirta tik klasikinei muzikai. Labai svarbu ir tai, kad „Idagio“ kataloge kūriniai kvalifikuotai susisteminti. Juos galima pasirinkti ne tik pagal autorių, atlikėją, instrumentą.
Katalogas skirtas įvairiausio plauko klausytojams – nuo muzikos analfabetų iki profesionalų. Čia galima rasti ne vieną to paties kūrinio interpretaciją ir pasirinkti muziką pagal nuotaiką – ekspertai suskirstė kūrinius į 16 kategorijų: nuo linksmų iki tragiškų.
Matyt, artėja ir klasikinės muzikos radijo eros pabaiga – greitai niekas nebegalės piršti publikai savo skonio ir įkyrėjusių kūrinių.
„Idagio“ platforma buvo pristatyta Zalcburgo festivalyje. Jos kūrėjai pristatyme nekalbėjo apie klasikinės muzikos krizę. Iš tikrųjų dar niekada civilizacijos istorijoje žmonės neklausė tiek įvairios muzikos, negrojo tiek daug W.A.Mozarto, L.van Beethoveno, G.Mahlerio ir kitų genijų kūrinių, gyvieji kompozitoriai nesulaukdavo tiek savo veikalų premjerų kaip dabar. Tačiau techninės muzikos sklaidos galimybės nebuvo pakankamai išnaudojamos.
„Idagio“ neturėtų pakenkti koncertų gyvenimui – atvirkščiai, leis juos išgirsti kur kas platesnei auditorijai. Šiuo metu pasaulyje klasikos klausosi tik apie šešis procentus muzikos mėgėjų. „Idagio“ kūrėjų įsitikinimu, jų galėtų būti bent dvigubai daugiau.
Rugsėjį startuos internetinė „Idagio“ platformos versija, o nuo kitų metų už papildomą 5 eurų mėnesinį mokestį bus galima užsisakyti ir geresnės kokybės paslaugų. Tačiau „Idagio“ katalogas bus prieinamas visiems be jokių apribojimų.
„Klasiką turi girdėti visi“ – toks šio projekto kūrėjų principas. Apie jų narsą ir kūrybingumą galima spręsti jau iš platformos pavadinimo. „Idagio“ nieko nereiškia, bet kartą išgirdus šį žodį, jo greitai nepamirši.
