55 metų dirigentas G.Rinkevičius naująjį sezoną pradės pirma Novosibirske, o tik po to Vilniuje.
G.Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO) jau sugrįžo po atostogų ir pradėjo repeticijų maratoną rengdamasis gastrolėms Vokietijoje.
Bet šių kūrinių prireiks dar negreitai, o artimiausias orkestro pasirodymas – šią savaitę, dar prieš oficialią sezono pradžią, Pažaislio festivalyje Kaune.
LVSO koncertu paminės mėgstamo solisto Edgaro Montvido 40-metį.
Vakare, be jubiliato, dainuos Asmik Grigorian ir Donatas Montvydas. Po to G.Rinkevičiaus ir LVSO keliai išsiskirs.
Propaganda šiurpina
G.Rinkevičius vėl imsis Novosibirsko akademinio simfoninio orkestro meno vadovo pareigų.
Maestro džiaugėsi, kad jau devintą sezoną su šiuo kolektyvu rengs aštuonias programas, o rugsėjį kartu gastroliuos Italijoje.
„Tai labai naudingas įdirbis. Tačiau mano sutartis gali baigtis bet kuriuo metu, jei politiniai vėjai sutrukdytų lietuviams dirbti Rusijoje“, – svarstė G.Rinkevičius.
Anot jo, ideologinė atmosfera Rusijoje pastaraisiais metais skyrėsi nuo buvusios prieš kelerius metus kaip diena ir naktis.
„Informacinių laidų ten tiesiog neįmanoma klausytis dėl brutalios propagandos. Su kolegomis dažnai pasikalbame, kad ES ir Rusijos santykiai niekada nebuvo tokie blogi“, – pasakojo G.Rinkevičius.
Tačiau asmeniškai jis politinio spaudimo Rusijoje nepatiria.
Maestro santykių su rusų kolegomis nesugadino net Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės akibrokštas, kai ji pavadino Rusiją teroristine valstybe.
„Tada kaip tik buvau Rusijoje. Orkestro koncertmeisteris, atėjęs į darbą, su manimi pasisveikino: „Laba diena, aš teroristas.“ Atsakiau jam panašiai juokaudamas.
Tačiau tokie juokai visada turi potekstę. Iš tikrųjų rusai jautėsi įžeisti. Prezidentės žodžiai jiems sukėlė šoką“, – prisimena G.Rinkevičius.
Kalba tik apie muziką
Pačiam maestro Rusijoje nėra tekę viešai dėstyti savo politinių pažiūrų.
„Rusų žurnalistai neklausinėja manęs apie politiką, kaip kartais mėgsta lietuviai bendraudami su rusų atlikėjais. Ten spaudos konferencijose kalbame apie muziką. Ją susieti su politika iš tiesų yra kur kas sunkiau nei, tarkime, teatrą ar literatūrą.
Pavyzdžiui, rudenį diriguosiu Maskvos konservatorijos Didžiojoje salėje Maskvos didžiajam akademiniam P.Čaikovskio simfoniniam orkestrui – patys rusai manęs paprašė įtraukti į šio koncerto programą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūrą“. Ir niekas nesuka dėl to galvos.“
Po gastrolių Italijoje G.Rinkevičiaus laukia jo vadovaujamo Novosibirsko orkestro 60-ojo sezono pradžios koncertas.
Jubiliejinio sezono programose su šiuo kolektyvu muzikuos daug rusų įžymybių, tarp jų – ir prieštaringai dėl politinių pažiūrų Lietuvoje vertinami atlikėjai.
„Kviestis tokius žmones – ne mano sumanymas. Tai daro Novosibirsko filharmonijos direktorius, gubernatoriai. Aš negalėčiau tam sutrukdyti, jei ir norėčiau – įdomiai atrodytų, jei bandyčiau.
Pats ten esu labiau svečias, nors ir meno vadovas“, – aiškino G.Rinkevičius.
Pasak jo, įpirkti Novosibirske tokias pasaulines garsenybes kaip
Valerijus Gergijevas gali tik Vadimo Repino Trans-Sibiro meno
festivalis, kuriam skiriamos ypatingos lėšos.
Prioritetas – LVSO
G.Rinkevičius šį sezoną koncertuos svetur ir su Vokietijos, Lenkijos orkestrais. Tačiau per LVSO atostogas jis pirmiausia rengėsi susitikimams su lietuvių publika. Mat šio orkestro programose bus daug naujų kūrinių.
Anot maestro, šiais laikais nėra didelio skirtumo, kur mokytis – namie, viešbutyje ar lėktuve, nes visos partitūros yra jo planšetiniame kompiuteryje.
Vis dėlto namie patogiau klausytis įrašų, o jis, jei aplinkybės leidžia, visada pasidomi, kaip kūrinius interpretuoja pasauliniai autoritetai.
Sezono pradžiai spalio 2-ąją LVSO pasirinko puikiai visiems žinomą veikalą – rengs koncertinę Giacomo Puccini operos „Madam Baterflai“ versiją. Ji sugrąžins į Vilnių užsienyje dirbančias Lietuvos operos pažibas – A.Grigorian, Kostą Smoriginą, Ievą Prudnikovaitę, Merūną Vitulskį.
„Su tokiais solistais mūsų publika susidurs vis rečiau. Jie daro karjerą svetur, visą laiką yra užsiėmę. Dėl to stengiamės pasinaudoti visomis progomis muzikuoti kartu“, – aiškino G.Rinkevičius.
Senų namų nepaliks
Kongresų rūmai sutiko artistus po atostogų kosmetiškai padailinti.
Tačiau greitai jų laukia ir didesnės permainos – rūmai pateko tarp
objektų, kurie bus renovuojami Europos struktūrinių fondų lėšomis.
„Į Koncertų ir sporto rūmus nesikelsime, nes jie nebus pritaikyti
koncertams. Ten veiks tik salės su įgarsinimu pramoginiams
renginiams. Kai tai paaiškėjo, iš karto atsisveikinome su tuo projektu.
Mūsų publika kartais mano, kad koncertų salė gali būti ir „Siemens“ ar
krepšinio arenos, „Compensa“. Bet taip nėra. Iškeistume Kongresų
rūmus tik į tikrą geros akustikos salę“, – dėstė G.Rinkevičius.
Deja, europiniai pinigai beveik nepagerins Kongresų rūmų akustikos. Anot
maestro, tam reikėtų arba leisti grindis penkis metrus žemyn, arba kelti
rūmų stogą. Tačiau to daryti neketinama.
„Kol nebus statoma nauja geros akustikos salė, nepuoselėjame nerealių
svajonių“, – sakė G.Rinkevičius.
Atsirado bendravardis
Neseniai spaustuvė „Petro ofsetas“ išleido Gintaro Rinkevičiaus poezijos rinkinį „Meilė“. Tačiau jo autorius – ne maestro, bet jo bendravardis. „Gal kada nors ir aš rašysiu poeziją?“ – juokaudamas svarstė dirigentas, iki šiol to nedaręs.
G.Rinkevičius prisipažino jau prieš kelerius metus sužinojęs apie paslaptingąjį bendrapavardį. Mat žmonės jo klausinėjo, kam pirkęs butą Žvėryne. Tačiau to jis nedarė. Maestro su šeima gyvena nuosavame name prie Vilniaus.
„Mes esame, atrodo, panašaus amžiaus, bet nepažįstame vienas kito“, – aiškino G.Rinkevičius.