Dar rugpjūčio viduryje D.Pavilionis atviru laišku kreipėsi į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovą R.Kaubrį, kuriame išdėstė savo poziciją dėl teatre susiklosčiusios padėties.
Nenorėdamas slėpti bendravimo su teatro vadovu „subtilybių“, D.Pavilionis laišką taip pat nusiuntė Kultūros ministrui Š.Biručiui, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui Raimundui Paliukui, Klaipėdos miesto merui Vytautui Grubliauskui, Seimo nariui V.Juozapaičiui, kultūros ministro patarėjai Audronei Misikonienei, Kultūros ministerijos vyriausiajai specialistei Irenai Didžiulienei, Klaipėdos miesto savivaldybės ugdymo ir kultūros departamento direktorei Nijolei Laužikienei.
Dirigento galvos skausmas: ką daryti, kad būtų „geras“
Kaip rašo laiške D.Pavilionis, per liepos 17 d. vykusį pokalbį su R.Kaubriu, teatro vadovas aiškiai pasakė, kad, pasibaigus D.Pavilionio sutarčiai 2015 m. gruodžio 10 d., sutartis su juo, kaip su vyr. dirigentu, nebus pratęsiama. (Paties R.Kaubrio kadencija Klaipėdos muzikinio teatro direktoriaus poste baigiasi šiemet, metų pabaigoje bus skelbiamas teatro vadovo konkursas. – Red.)
„Pasirodo, eilinį kartą jūsų netenkina mano nuolatinis važinėjimas iš Vilniaus į Klaipėdą ir nebuvimas visada šalia jūsų! Tuo tarpu apie mano profesinį tinkamumą jūs net neužsimenate. Vadinasi, viskas gerai. Beje, reikiamu metu aš visuomet esu teatre ir pareigingai vykdau vyr. dirigento pareigas. Patikėkite, gerbiamasis vadove, kad tas važinėjimas suteikia man ne malonumą, bet papildomų rūpesčių, kurių aš niekam kitam neprimetu ir nepriekaištauju. Kažin ar protingai pasielgčiau, jei, Vilniuje viską metęs, persikraustyčiau gyventi į Klaipėdą, kai negaliu nuspėti, kas bus jūsų vadovaujamame Klaipėdos teatre rytoj ar poryt“, – rašė D.Pavilionis.
Jis priminė, kad šiuolaikiniai muzikinių teatrų ar simfoninių orkestrų vyriausieji dirigentai, sudarę kontraktą, vykdo jiems skirtas užduotis dažnai net skraidydami iš Europos į Ameriką ir atvirkščiai, nebūtinai sėdėdami prie darbdavio šono ir laukdami kokių nors atsitiktinių įpareigojimų.
Iš ankstesnių pokalbių D.Pavilionis susidarė vaizdą, kad R.Kaubrys, nors ir neturėdamas profesionalaus muzikinio išsilavinimo, nėra linkęs išklausyti, juo labiau įsiklausyti į muzikos profesionalų nuomonę bei pasiūlymus.
„Supratau, kad mano, kaip vyr. dirigento, nuomonė jums nėra reikalinga. Taip man galvoti leidžia jūsų frazė ...“netrukdykit man įgyvendinti mano planų ir netrukdyk man dirbti....“ ir dar tas miglotas posakis ...“jei būsi geras, gal retkarčiais ateity pakviesiu tave padiriguoti...“ Turima galvoje tada, kada jau nebebūsiu teatro vyr. dirigentas. Tad dabar ir svarstau, ką turiu padaryti, kad būčiau „geras“, – rašė D.Pavilionis.
Įsakymas – suformuoti sezono repertuarą savaitę
Tačiau praėjus vos dviem savaitėms po liepos 17-osios pokalbio ir, galima sakyti, kol kas žodinio atleidimo, D.Pavilionis gavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo raštišką įsakymą pateikti simfoninių programų, operos žanro kūrinių, teatro pastatymo siūlymus 2016-2017 metų sezono repertuarui formuoti. Įsakoma tai padaryti „greituoju būdu“ – per vieną savaitę.
„Bet juk aš, jeigu tikėtume jūsų žodžiais, perspektyvinių planų laikotarpiu teatre jau nebedirbsiu. Tai turėtų padaryti naujasis vyr. dirigentas, kuris privalės visa tai ir įgyvendinti. Kažin ar aš galiu nurodyti arba suplanuoti naujajam vyr. dirigentui, ką jam reikės veikti kelerius ateinančius metus.
Be to, regis, artimiausiais metais Klaipėdos muzikinio teatro pastatas bus uždaromas renovuoti. Vadinasi, visas teatro kolektyvas turės būti perkeltas į kokias nors kitas patalpas, tikriausiai ir į kitą salę. Planuojant teatro meninę veiklą bent dvejiems metams į priekį, reikėtų į tai atsižvelgti, nes kitos, teatro kolektyvui neįprastos erdvės kels visai kitokius kūrybinės veiklos reikalavimus.
Galbūt derės iš esmės pakeisti įprastą teatro veiklą į labiau gastrolinę – Žemaitijos ir Pamario kraštą aptarnaujančią, mobilių teatrinių spektaklių bei, išnaudojant teatro solistus, chorą, baletą ir orkestrą, koncertinių programų ruošimą įvairiose minėto regiono miestuose. Tačiau jūs, gerb. vadove, apie numatomą renovaciją neužsimenate man nė vienu žodžiu, juolab numatant būsimųjų teatrinių sezonų repertuarą“, – dėstė D.Pavilionis.
Repertuare – menkaverčiai spektakliukai
D.Pavilionio nuomone, per penkerius vadovavimo teatrui metus R.Kaubrys taip ir nesubūrė muzikinius reikalus išmanančios komandos, kuri vadovui padėtų ir kompensuotų jo neišmanymą šioje srityje.
„Jums derėjo numatyti ir jau pirmą vadovavimo teatrui dieną paskirti meno vadovą, turintį rimtą muzikinį išsilavinimą, kuris vadovautų meninei teatro veiklai, o jūs sėkmingai dirbtumėte pagrindinio vadovo darbą, užuot viskuo užsiėmęs pats. Pristatėte daug menkaverčių šokio bei dramos spektakliukų, kurie galbūt galėtų būti rodomi nebent saviveikliniame teatre, bet ne valstybiniame muzikiniame teatre, kuris reprezentuoja didelio miesto ir mūsų Pamario krašto kultūrą“, – savo įžvalgomis dalijosi D.Pavilionis.
Visame pasaulyje muzikiniuose teatruose visas gyvenimas pirmiausia sukasi apie simfoninį orkestrą, o ne apie baleto trupę. D.Kaubrys pastaruoju metu stato spektaklius su fonograma arba labai maža grupe muzikantų. D.Pavilionis turi įtarimų, kad būsimą teatro renovacijos problemą M.Kaubrys, ko gero, bandys išspręsti aukodamas visą simfoninį orkestrą. Tai būtų užprogramuota jo mirtis.
„Matyt, jums atrodo, kad prasidėjus renovacijai tokie dramos ir šokio spektakliukai bus reikalingesni. Drįstu prieštarauti ir teigiu, kad reikia rengti koncertines programas ir koncertinius operų ar kitų scenos kūrinių atlikimus, kuriuos lengva būtų vežioti. Reikia išnaudoti renovacijos laikotarpį orkestro bei choro auginimui, o ne juos sužlugdyti.
Visi puikiai žinome, jog greitai bus pastatyta Palangos estrada. Būtent čia šis kolektyvas galėtų koncertuoti bent kartą per mėnesį.
Man žinoma, kad labai padidėjęs simfoninių koncertų poreikis daugelyje Žemaitijos savivaldybių, pavyzdžiui, Šilutės, Šilalės, Kretingos, Palangos, Nidos, Mažeikių, Tauragės, Telšių, Plungės, Skuodo.
Galbūt palaipsniui galėtų būti atgaivintas apmokamas Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras, iš dalies finansuojamas šių savivaldybių, kuris dabar yra praktiškai numarintas. Šis kolektyvas galėtų aptarnauti visą regioną“, – vizijomis dalijosi D.Pavilionis.
Orkestras palaiko savo vadovą
Orkestras, dauguma trupės bei choro artistų yra nepatenkinti S.Kaubrio repertuaro politika.
„Tiems žmonėms jūs esate vadovas, neturintis autoriteto ir savo nuomonės, o tik žmogus, besiklausantis pašalinių žmonių nuomonių bei apkalbų. Deja, tos apkalbos ir nuomonės dažniau jums kenkia, nei padeda dirbti. Būsiu nekuklus ir leisiu sau priminti vieną jūsų farsą, kai eilinį kartą už „nepaklusnumą“ jums simfoniniame orkestre suorganizavote kolektyvo balsavimą prieš mane. Tada prieš mane nepakilo nė viena ranka, o jūs atsidūrėte prieš kolektyvą apgailėtinoje padėtyje. Ar ne dėl tos priežasties nuo tada (greit 2 metai) jūs neduodate man naujų pastatymų, demonstratyviai ignoruojate bet kokias mano iniciatyvas ir pasiūlymus teatro kūrybiniais klausimais?“ – klausė D.Pavilionis.
Per penkerius darbo Klaipėdos muzikiniame teatre metus D.Pavilioniui pavyko į orkestrą privilioti 10 jaunų žmonių. Jų ieškota ne tik Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje, bet net Minske, Kaliningrade, Liepojoje.
Kolektyvas neturi didesnių problemų ir vadovaudamas jam penkerius metus dirigentas neturėjo jokių rimtų rūpesčių. Priešingai, šie žmonės, nors ir gaudami nedidelius atlyginimus, vis dar nori groti ir koncertuoti.
„Man apmaudu dėl šio kolektyvo, kuriam atidaviau penkerius metus ir kuriam taip nepasisekė su vadovu. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro žmonės nori dirbti ir čia gali būti normalus profesinis lygis bei kokybė. Jeigu kam nors bus įdomi mano nuomonė, kaip šis teatras galėtų sėkmingai dirbti, aš išsakysiu ją, o jeigu ne, aš ją pasiliksiu sau“, – baigė laišką D.Pavilionis.
Pokalbis su ministru nedavė naudos
Portalas „lrytas.lt“ kreipėsi į Kultūros ministeriją, prašydamas pakomentuoti padėtį Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Ministro patarėja Dalia Vencevičienė paaiškino, kad situacija žinoma, ministras Š.Birutis buvo susitikęs su teatro vadovu R.Kaubriu ir jie sutarė, kad konfliktai bus išspręsti nesiimant radikalių veiksmų.
Tačiau pokalbis nedavė naudos – D.Pavilionis buvo atleistas. Anot D.Vencevičienės, dėl darbo drausmės ir teisinių pažeidimų. Ministerija artimiausiu metu spręs, ar tikslinga teatre atlikti tyrimą, ar užteks teisininkų įvertinimo dėl atleidimo teisėtumo.
