Vakaro metu skambėjo premijuoti ir žymiausių pasaulio solistų atliekami A.Šenderovo kūriniai: Koncertas violončelei ir orkestrui „Concerto in Do“, dedikuotas Davidui Geringui, kurį maestro atliko su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Koncertas bajanui ir orkestrui „...ad Astra“, pirmą kartą Lietuvoje atliktas vieno žymiausių pasaulio bajanininkų norvego Geiro Draugsvollo ir LNSO, kuriam kūrinys ir dedikuotas, Koncertas violončelei, orkestrui, keturiems klavišiniams ir simfoniniam orkestrui „Paratum cor meum...“, kuriame sakralinius tekstus iš Dovydo psalmių ir Ekleziasto gieda choras „Jauna muzika“ ir net keturiais klavišiniais instrumentais partiją atlieka Indrė Baikštytė bei viso vakaro kulminacija – nuotaikingas premjerinis „Šokis“ simfoniniam orkestrui.
Koncertas paliko iš keturių kompozicijų sudarytos augančios dramaturginės linijos vaizdą: tylius, lėtus epizodus keitė dramatiški, šaižių sąskambių (styginių) ir spalvingų instrumentinių tembrų (varpų, varinių pučiamųjų, mušamųjų, čelestos ir kitų) šuorai, solo instrumentus – choro balsai, kreipdamiesi į klausytoją išminties žodžiais: „Viešpatie, kas gi yra žmogus...“. Galiausiai viskas baigėsi siautulingu ironijos ir fantazijos kupinu šokiu, joje slypinčiomis muzikinėmis nuorodomis tarsi apibendrinančiu ne tik šį vakarą, bet ir visą kompozitoriaus kūrybą.
Emocionali ir visada aktuali A.Šenderovo muzika nuolat skamba ne tik Lietuvoje, ji girdima visame pasaulyje pradedant Anglija ir Izraeliu ir baigiant Kanada ir Bosnija. Ji įrašoma į kompaktines plokšteles, kuriose vienas svarbiausių atlikėjų yra violončelininkas D.Geringas, ištikimas šios muzikos propaguotojas, daugelio kūrinių pirmasis solistas.
G.Draugsvollas taip pat ketina įrašyti naująjį A.Šenderovo koncertą bajanui ir solo kūrinių. Jam nepaprastai imponavo tiek kompozitoriaus muzikinė kalba, tiek maestro M.Pitrėno interpretacija ir puikus lietuvių orkestro griežimas.
Jeigu į koncertą atvyksta D.Geringas, gali būti beveik tikras, kad vakaras neapsieis be muzikinių pokštų ir gero humoro. A.Šenderovas eksperimentuoja ir kaip scenos veiksmo režisierius, įterpdamas kokias nors replikas, netikėtą fonogramą, atlikėjų išsidėstymą ir judėjimą. Visada atviras šio momento kontekstui, jis eksperimentuoja ir improvizuoja, tad klausytojas būna suintriguotas nuo pradžios iki galo. Kompozitorius mėgsta parodyti retesnius instrumentus. Štai ir bajano virtuozas, vikriai pirštais lakstydamas mygtukais, demonstravo įdomias šio armonikos tipo instrumento galimybes, aukštajame registre išgaunamus garsus, šlamesius ir kitokias gudrybes.
Tačiau A.Šenderovas lieka ištikimas aukštajam menui ir jo prasmei ne tik rinkdamasis moderniosios muzikos išraiškos priemones – jos niekada nėra savitikslės ar perviršinės, bet ir nuolat atsigręždamas į klasikinį žanrą.
Šių metų balandžio mėnesį nuskambėjo pirmasis jubiliejinis koncertas „Piano.lt“ koncertų salėje. Tarp kitų kūrinių įvyko naujo A. Šenderovo styginių kvarteto Nr. 3 premjera, dedikuota ir atlikta „ArtVio“. Kitas kolektyvas, su kuriuo kompozitorius glaudžiai bendradarbiauja, yra fortepijoninis trio „ForVio“. Jo narė pianistė Indrė Baikštytė – kompozitoriaus Eduardo Balsio anūkė. Ją jubiliatas pažįsta dar nuo vaikystės.
LNSO vyriausiojo dirigento ir meno vadovo vairą šiais metais perėmęs iš maestro Juozo Domarko Modestas Pitrėnas po koncerto pasidalijo savo mintimis: „Man Anatolijus Šenderovas – didis kompozitorius. Jis priklauso žymiausių kūrėjų plejadai – rašo ne kompiuteriui, bet žmogaus sielai, ją sujaudina. Muzika yra vibracijų menas. A. Šenderovo muzikoje vibracijų – visa paletė“.
Per gyvenimą gavęs ne vieną reikšmingą apdovanojimą (tarp jų – Lietuvos nacionalinę ir Europos kompozitoriaus premijas) Anatolijus Šenderovas 70-mečio proga buvo pagerbtas aukščiausiu Lietuvos kultūros ministerijos apdovanojimu – aukso garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Padėkos kalboje kompozitorius sakė, kad rašo žmogui, nes tol, kol skamba muzika, jis, o kartu ir pasaulis, tampa geresni. Kaip tik dėl to, jo žodžiais, jis ir „neša savo žvaigždę jau 56 metus“.
