Po aštuonerių metų vėl susirinkę rekonstruoto Dramos teatro fojė, prie grakščių, savo veidus kaukėmis mįslingai dangstančių bronzinių mūzų, šventės dalyviai džiaugėsi, kad užsitęsusi, daugiau kaip 17 milijonų eurų kainavusi pastatų Teatro aikštėje rekonstravimo epopėja pagaliau baigta.
Statybų įmonės „Pamario restauratorius“ specialistų atnaujintas šimtamečio Klaipėdos dramos teatro fasadas su puošniu frontonu ir šalia iškilęs naujasis priestatas dabar atrodo beveik taip pat, kaip juos sovietmečio pabaigoje suprojektavo ankstesnįjį rekonstravimo projektą rengęs uostamiesčio architektas Saulius Manomaitis.
Teatralai šiek tiek apgailestavo, kad fasadų nepapuošė klaipėdiečio skulptoriaus Algirdo Boso monumentalus darbas – bronzinis bareljefas, kuriame irgi vaizduojamos teatro mūzos. Dar sovietmečiu pagal miesto užsakymą sukurtos plokštės iki šiol dulka garažų duobėse. Kultūros ministerijai, regis, vėl pristigo lėšų, o gal užsidegimo, baigti tai, kas jau seniai sumanyta, net ir padaryta – įspūdingo A.Boso bareljefo „Mūzos“ detales statybininkams tereikėjo pritvirtinti prie priestato fasadinės sienos. Klaipėdos dramos teatro rekonstravimo projektas ne kartą buvo įstrigęs, jį mėgino išjudinti neretai tik paguodos žodžiais ir tuščiais pažadais, o ne konkrečiomis investicijomis net trijų ankstesnių vyriausybių kultūros ministrai.
Simbolinę atidarymo juostelę perkirpęs premjeras A.Butkevičius naujajį Dramos teatro vadovą Tomą Juočį, aktorių trupę ir visus klaipėdiečius pasveikino su įkurtuvėmis. Vyriausybės padėkos raštai įteikti techniškai sudėtingą projektą įgyvendinusiems inžinieriams, konstruktoriams, teatro pastatus renovavusiems restauratoriams.
„Ir kas galėjo pagalvoti, kad Danės žiočių pelkyne pastatytas teatras įgis istorinę lemtį, pakels šimtmečių naštą ir džiugins ištisas žiūrovų kartas. Sveiki sugrįžę į savo namus, darbuokitės, toliau džiuginkite meno gerbėjus“, – teatralams sėkmės linkėjo A.Butkevičius.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis, pasidžiaugęs, jog visos bėdos ir problemos jau nuslinkusios į praeitį, išreiškė viltį, jog teatro vadovai ir trupė kurs žiūrovus virpinančius spektaklius išnaudodama inovatyvias technologijas: „Klaipėdos dramos teatro scenoje sumontuota naujausia įranga – tikras kosmosas. Ji kūrėjams atveria didžiules galimybes siekti naujų aukštumų“.
Iškilmėse dalyvavęs Klaipėdos meras liberalas Vytautas Grubliauskas pažymėjo, jog uostamiesčio publika mėgsta lankytis teatruose, savivaldybė irgi niekada nebuvo nusigręžusi nuo teatralų bėdų ir problemų, tačiau visko padaryti be rimtesnio valstybės dėmesio ir paramos tiesiog neįmanoma.
„Pono Š.Biručio vadovaujamos ministerijos artimiausiu metu laukia skrydis į kitą galaktiką – reikės rekonstruoti dar vieną griūvantį Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą“, – šmaikštavo žodžio kišenėje neieškantis V.Grubliauskas.
Ilgametis teatro meno vadovas ir režisierius Povilas Gaidys prisipažino esąs prislėgtas prieštaringų jausmų: „Išgyvenau trečią mūsų teatro rekonstravimo epopėją. Džiaugiuosi, kad ji pagaliau baigėsi ir liūdžiu – daug laiko sugaišome laukdami pabaigos. Šiandien ne visi aktoriai gali džiaugtis įkurtuvėmis – vieni, netekę kantrybės, išsilakstė kas kur arba persikėlė į kitų didmiesčių teatrus, o kiti – iškeliavo Anapilin“.
Didžiojoje salėje tylos minutę pagerbti šios šventės nesulaukę aktoriai. Tarp jų – ir restauravimo procesą kontroliavęs buvęs teatro vadovas ir aktorius Gediminas Pranckūnas. Jis staiga mirė nuo ūmios širdies ligos.
Po šventinių kalbų ir koncerto teatralai svečius pakvietė prie vaišėmis nukrautų stalų.
