Iš Ravenos sugrįžęs LNOBT vadovas Gintautas Kėvišas papasakojo, kad „Bohemos“ režisierės, Ravenos festivalio vadovė Cristina Mazzavillani Muti operos herojų vaidmenis skyrė jų vienmečiams – labai jauniems solistams. Pasak LNOBT vadovo, tai buvo sąmoningas režisierės bei jos vyro, garsaus dirigento Riccardo Muti sprendimas, siekiant puoselėti ir skatinti jaunus menininkus.
„Bohemai“ Ravenoje akompanuoja R.Muti įkurtas Luigi Cherubini jaunimo orkestras, diriguojamas Nicola Paszkowskio (jis diriguos ir Vilniuje).
G.Kėvišas neabejoja, kad Ravenos scenoje matyti jaunuoliai, sukūrę darnų muzikinį ir aktorinį ansamblį, ateityje taps ryškiomis operos žvaigždėmis. Kita vertus, jų pasirodymas Vilniuje kelia tam tikrų iššūkių mūsų teatrui – gerokai didesnėje, palyginus su Ravenos teatru, LNOBT salėje jaunųjų solistų balsai vargu ar nustebins skambesio stiprumu.
Tačiau akustiniai iššūkiai yra sprendžiami. O apie pektaklio idėjas papasakojo pati režisierė bei jo koncepcijos autorė Cristina Mazzavillani Muti.
-Itališkosios „Bohemos“ sudėties solistai labai jauni. Kodėl rinkotės pradedančius karjerą atlikėjus?
-Visada noriai rėmiau jaunus talentingus žmones, siekiau suteikti jiems galimybę išbandyti save, pradėti karjerą drąsinančioje ir įkvepiančioje aplinkoje, kurią suteikia Ravenos festivalis. Tiesą sakant, man patinka galvoti apie savo kuriamus spektaklius – nuo „Kapulečių ir Montekių“ ar „Traviatos“ iki „Trubadūro“, „Rigoleto“, „Falstafo“, „Makbeto“ ir „Otelo“ – kaip apie savotiškus jaunųjų menininkų meistriškumo kursus.
Talentingą jaunimą nuoširdžiai palaiko ir mano vyras Riccardo. 2004 metais jis įkūrė Luigi Cherubini jaunimo orkestrą, kuris daugeliui jaunų žmonių yra savotiškas prestižinis tiltas į profesionalų muzikos pasaulį.
Taigi mūsų atsakomybė ir privilegija – padėti jauniesiems, nes jie yra mūsų ateitis ir viltis. Jie tęs mūsų darbą. Savo ruožtu mes mokomės iš jų, neleidžiančių mums išsikvėpti ir subanalėti. Galima sakyti, kad darbas su jaunimu – tai dalis mano ir mūsų misijos!
Angažuodami jaunus menininkus suteikiame jiems galimybę susipažinti su žanru, kuris paprastai laikomas senamadžiu, bet iš tiesų toks nėra. Tiesą sakant, esu įsitikinusi, kad operos pasaulio negalima laikyti artefaktu, kurio paskirtis – būti muziejuje. Opera – tai gyvybingas menas.
Todėl jaučiuosi laiminga galėdama dirbti su jaunais ir talentingais dainininkais, o kartu bendradarbiauti su patyrusia komanda pasitelkdama savo idėjoms naujausias garso, šviesų ir vaizdo technologijas. („Bohemos“ šviesų dailininkas – Vincent’as Longuemare’as, vaizdo programuotojas – Davide’as Broccoli, kostiumų dailininkas – Alessandro Lai). Šiemet šią bendražygių grupę papildė ir jaunas vaizdo menininkas Davidas Loomas.
Kita vertus, mūsų jaunesnieji atlikėjai, amžiumi artimi operos personažams, suteikia spektakliui trapumo, tyrumo ir įtaigos.
-“Bohema“ – populiari, įvairiai interpretuojama opera. Ką jūs joje įžvelgiate ir norite perteikti mums, žiūrovams?
-Šiame „Bohemos“ pastatyme siekiu atsikratyti tam tikro manierizmo, daugybę metų lydinčio įvairius šios operos pastatymus. Mano nuomone, „Bohemoje“ nėra nė ženklo komizmo ar sentimentalumo. Ji kupina ironijos, neišsipildžiusių iliuzijų, kartais net rūstumo ir nesugebėjimo atleisti.
Šioje operoje jaučiu įniršiu ir nusivylimu nuspalvintą vienatvę, įkalinančią pagrindinius veikėjus savyje. Jų juokeliuose girdžiu patyčias. Farso scenose man girdėti subtili piktdžiuga. Meilės apraiškose regiu tarpusavio nesupratimą, o draugystėje – bendravimo stoką. Ir viską persmelkia ledinis šaltis.
Norėčiau, kad tiek šio kūrinio poezija ir melancholija, tiek virš visų veikėjų tvyrantis mirties ir gyvenimo fatalizmo pojūtis visus mus stipriai sujaudintų.
-Ravenoje „Bohema“ rodoma kaip dalis G.Puccini dedikuotos trilogijos. Papasakokite apie ją plačiau.
-Iš tiesų „Bohema“ yra dalis šių metų festivalio „Rudens trilogijos“. Ją, be operos spektaklio, sudaro sceninis divertismentas „Bohemos“ temomis „Mimì é una civetta“ („Mimi – koketė“) ir G.Puccini arijų rečitalis (solistai – Ana Netrebko ir Jusifas Eivazovas, jiems fortepijonu akompanuoja R.Muti. – Red. past.).
2012 metais sukūrėme unikalią ir ambicingą „Rudens trilogijos“ formulę: visą savaitę kas vakarą vyksta įvairūs renginiai, kuriuos sieja viena idėja. Šiemet nutariau sugretinti du skirtingus G.Puccini šedevro pavidalus – „Bohemą“, kurią rodysime ir Vilniuje, bei „Mimì é una civetta“ – mano novatorišką, drąsų projektą.
Jaunas įvairiapusis kūrėjas ir atlikėjas Alessandro Cosentino transformuoja „Bohemą“ jungdamas įvairius muzikinius horizontus nuo džiazo iki roko ir populiariosios muzikos, bet sykiu išsaugodamas pagarbą originalioms G.Puccini temoms. Projektą režisavo pripažinta Amerikos muzikos teatro asmenybė – Gregas Ganakasas. Šis divertismentas „à la bohémienne“ yra G.Puccini modernumo ir universalios jo muzikos vertės įrodymas, o tai leidžia šio kompozitoriaus melodijas supinti su vėliau atsiradusiais muzikos žanrais.
Tad Ravenoje „Bohema“ iš tiesų atvėrė duris į mūsų amžių.
