„Oskaras ir ponia Rožė“ – tai populiaraus šiuolaikinio prancūzų prozininko, dramaturgo Erico Emmanuelio Schmitto romanas.
Knygą sudaro laiškai, kuriuos dešimtmetis berniukas rašė Dievui. Rašyti juos paragino ponia Rožė, rožinė dama, viena iš tų moterų, kurios ateina į ligoninę pabūti su sergančiais vaikais. Juose pasakojama apie dvylika Oskaro dienų, neįprastų ir poetiškų, kupinų meilės ir neapykantos.
Tos dvylika dienų galbūt bus paskutinės, tačiau per jas jis nugyvens visą meilės, atleidimo, kančios, susitaikymo su artimaisiais kupiną gyvenimą ir suvoks tai, ką anaiptol ne kiekvienam lemta suvokti.
Tai skaudus, bet kartu labai šviesus ir skaidrus pasakojimas, šiek tiek primenantis režisieriaus Arūno Matelio filmą „Prieš parskrendant į žemę“.
E.E.Schmittas – spalvinga asmenybė, parašęs knygų ciklą, skirtą didžiausioms pasaulio religijoms – krikščionybei, islamui, budizmui ir judaizmui. Pirmoji ciklo knyga „Oskaras ir ponia Rožė“ skirta krikščionybei.
Autorius apie savąją knygą rašė: „Kaip ir Oskaras aš žinau, ką reiškia sirgti nepagydoma liga, bet, skirtingai nei Oskaro, mano gyvenimas buvo išgelbėtas. Todėl aš ir nusprendžiau pradėti rašyti kūrinį „Oskaras ir ponia Rožė“.
Metų metus nedrįsau pradėti rašyti tos knygos, žinojau, kad tai bus tabu tema – sergančio vaiko tema. Fiodoras Dostojevskis yra pasakęs, kad vaiko mirtis priverčia žmogų nebetikėti, jog Dievas yra.
Kūrinio pradžioje Oskaras netiki Dievu ir rašo jam tik prašomas močiutės Rožėss. Tačiau kasdienis laiškų rašymas padeda berniukui – leidžia jam suvokti skirtumą tarp to, kas gyvenime svarbiausia ir kas tik paviršutiniška, kas dvasiška ir kas materialu. Ir kaskart rašydamas Oskaras pasako, kas visų svarbiausia – atveria savo širdį gyvenimui ir pasauliui.“
Šios istorijos, teatro vyriausiojo režisieriaus Jono Vaitkaus patarta, ėmėsi aktorė Jelena Bogdanovič su jauna maskviete režisiere Juliana Laikova, kuri šiuo spektakliu debiutuos Lietuvos scenoje.
„Kai perskaičiau kūrinį, išsigandau – sunki, gili medžiaga. Bet čia yra visko, apie ką mąstau, ko ieškau, – prisipažino aktorė J.Bogdanovič. – Dievas gali pasibelsti netikėtai, kaip, pavyzdžiui, nutiko dešimtmečiam Oskarui, arba kaip tai nutiko man. Skaitydama šį kūrinį, jaučiau Jo buvimą. Aš radau atsakymus į klausimus, o kai kurie jų dar labiau išryškėjo. Panorau šia patirtimi pasidalyti, sugiedoti odę gyvenimui, meilei, tikėjimui, kitokiam požiūriui į mirtį. Man ši istorija apie tai, kad net likusios dvylika gyvenimo dienų gali būti laimingos ir visavertės, jeigu į pasaulį žvelgsime vaiko akimis.“
„Oskaras ir ponia Rožė“ – trečias spektaklis Lietuvos rusų dramos teatre, pastatytas pagal E.E. Schmitto kūrinį. Kiti spektakliai: „Paleistuvis“, rež. G. Di Capua (2005 m.) ir „Dviejų pasaulių viešbutis“, rež. S.Račkys (2007 m.).
Spektaklio „Oskaras ir ponia Rožė“ premjera. Gruodžio 19, 20 d. 15 val. Lietuvos rusų dramos teatras, Mažoji scena.
