Vaikinui teko sunkus išbandymas. Jis pakeitė labai lauktą Lietuvoje, bet netikėtai susirgusią Los Andželo filharmonijos orkestro dirigentę Mirgą Gražinytę diriguodamas didelės brandos ir profesinės patirties reikalaujančią Jeano Sibeliaus muzikos programą.
Mat M.Gražinytė pati pasikvietė jaunąjį kolegą asistuoti jai rengiant suomių kompozitoriaus J.Sibeliaus „Leminkaineno siuitą“ ir Smuiko koncertą (solo griežė Niujorko Juilliardo mokyklos magistrantė Justina Auškelytė), o likimas lėmė Martynui iš padėjėjo tapti vadovu.
M.Stakionis misiją šauniai įvykdė. Debiutantas stovėjo prieš patyrusį kolektyvą lyg būtų tai daręs jau ne kartą. „Jis nuo pirmos repeticijos tvirtai žinojo, ko nori, nejautė jokios baimės prieš orkestrą. Ir padirigavo puikiai“, – gyrė jaunuolį LNSO koncertmeisteris Alytis Peseckas.
Nuskambėjus paskutiniams J.Sibeliaus Siuitos akordams, plodami pašoko ant kojų ir dirigento bendraamžiai, ir garbūs muzikos profesoriai. Koncertas sutraukė tikrai rinktinę publiką – salėje buvo šalies valdžios atstovų, įvairių šalių diplomatų. Juo apmaudžiau, kad koncerto vedėjai po pertraukos teko perspėti kai kuriuos klausytojus, kad neplotų tarp kūrinio dalių, nes patys jie nesusiprotėjo.
Tai buvo svarbiausias J.Sibeliaus 150-ųjų gimimo metinių renginys Lietuvoje. Žymiajam suomių kompozitoriui skirtų koncertų šiemet surengta ne tik Vilniuje, bet ir Kaune bei Klaipėdoje.
„J.Sibelius mums – tas pats, kaip jums – M.K.Čiurlionis. Jis ne kartą lankėsi Lietuvoje, yra koncertavęs Kaune“, – atskleidė nuo scenos Suomijos ambasadorius Lietuvoje Harri Mäki-Reinikka. Jis pavadino Suomiją ir Lietuvą „muzikaliomis sesėmis prie Baltijos“. Mat abi šalis sieja dar ir Lietuvoje veikianti J.Sibeliaus draugija. Tokios draugijos veikia devyniose užsienio šalyse.
Publikai linkėjimus nuo suomių J.Sibeliaus draugijos perdavė jos pirmininkas Lauri Tarastis. Profesorius paskaičiavo, kad šiemet, minint J.Sibeliaus jubiliejų, kompozitoriaus muzika skambėjo daugiau kaip 2000 koncertų visame pasaulyje.
