Giacomo Puccini opera „Bohema“, šiandien išvysianti rampos šviesas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, yra bendras LNOBT ir Ravenos festivalio (Italija) darbas. Jo režisierė C.Muti – šio festivalio įkūrėja, prezidentė ir meno vadovė.
Iki šiol į Vilnių moteris lydėdavo savo vyrą R.Muti per gastroles, o šį, ketvirtą, sykį atvyko čia jau kaip kūrėja, ne kaip žmona.
„Jaučiuosi Vilniuje kaip namuose. Kai atskridau, pirmiausia nuskubėjau prie Aušros Vartų Madonos paveikslo. Jau daug metų žaviuosi šiuo stebuklingu atvaizdu“, – kalbėjo temperamentinga moteris.
Ji negalėjo atsidžiaugti ir sniegu gatvėse, mat itališkos žiemos jo šykšti.
– Dėl Vilniaus pirmą kartą sulaužėte šeimos švenčių tradiciją? – paklausiau režisierės.
– Iš viso tik tris kartus esame su Riccardo sutikę Naujuosius metus ne namuose. Tai buvo, kai jis dirigavo Vienos filharmonijos simfoninio orkestro naujamečius koncertus Vienoje.
Paprastai šventes praleidžiame Ravenoje su šeima. Vyras nesutinka dirbti per Kalėdas ir Naujuosius metus.
Esame labai darni šeima, mylime vieni kitus. Galbūt šiandien sulauksiu Riccardo Vilniuje, jei jis neišvyks su vaikais ir anūkais į Šiaurės Italiją.
Vyras, kaip ir aš, myli Vilnių ir mėgsta staigmenas. Dabar bandome sustyguoti savo planus (pokalbį kaip tik nutraukė R.Muti telefono skambutis. – A.A.)
– Ar nesunku suderinti kūrybinę veiklą su asmeniniu gyvenimu, kai maestro dirba už Atlanto – vadovauja Čikagos simfoniniam orkestrui?
– Jis nebūna visą laiką Čikagoje, o ir aš ten keliauju nedažnai. Be to, vaikai jau dideli, laiko užtenka viskam, nors auginame keturis anūkus.
Festivalį Ravenoje rengiu jau 27 metus. Kai miesto meras man pasiūlė imtis kultūros veiklos, sutikau ne iš karto, nes buvau tik žmona, keliaujanti su savo vyru ir vaikais po pasaulį.
Susipažinome su Riccardo dar studijuodami konservatorijoje. Tada buvau dainininkė ir pianistė, bet ištekėjusi nutraukiau karjerą. Reikėjo rūpintis šeima, nes vyras visą laiką būdavo labai užsiėmęs.
O dabar galiu keliauti ne tik su juo, bet ir su savo komanda. Ir jaučiuosi kur kas geriau negu tada, kai buvau tik žmona ir mama.
– Netgi tapote operos režisiere?
– Tai įvyko pamažu. Pradėjau rengti Ravenoje kūrybines operos dirbtuves jaunimui ir pamažu įsitraukiau į režisūrą. Taigi esu šios srities savamokslė.
Ravenos festivalyje daug dėmesio skiriame jaunimui, nes aš myliu jaunus žmones, o pasaulis jiems dabar nėra labai draugiškas.
Praėjusią vasarą sulaukiau ir vyro paramos – jis panoro padiriguoti Ravenoje jaunimo parengtą „Falstafą“. Tai buvo labai maloni staigmena, nes operoje dainavo tik scenos naujokai. Kitą vasarą kartu imsimės „Traviatos“.
Ir Vilniuje pirmuose „Bohemos“ spektakliuose dainuos italų jaunimas, kuris pristatė premjerą Ravenoje.
– LNOBT salė yra kur kas didesnė už Ravenos teatro. Ar nesunku pritaikyti spektaklį naujai erdvei?
– Šis spektaklis labai mobilus – užtenka kompiuterio, stalo, dviejų kėdžių, žvakės ir laiptelių, kad persikeltume į kitą pasaulį. „Bohemos“ scenovaizdis kuriamas, pasitelkus vaizdo projekcijas ir šviesų dizainą.
Man patinka naudoti naująsias technologijas, nes jos traukia jaunimą. Norisi suspėti koja kojon su jaunąja karta.
Gaila, kad turėjome mažai repeticijų Vilniuje. Tačiau, manau, rezultatas bus geras – išvysite daug spalvų ir poezijos.
– Puoselėjate jaunus talentus, bet Italijoje jų perspektyvos menkos, ar ne? Pasaulis jau seniai kalba apie kultūros ir operos krizę jūsų šalyje.
– Situacija išties liūdna. Didžiulė klaida dėl ekonominės krizės pirmiausia skurdinti kultūrą. Turėtų būti priešingai – tada žmonės lengviau pakeltų sunkumus.
Riccardo pernai turėjo palikti Romos operos teatrą dėl nesibaigiančių trupės streikų. Tada vos nežlugo ir jo kartu su dukra Chiara parengta G.Puccini operos „Manon Lescaut“ premjera. (Tačiau ji sulaukė tikro triumfo. – A.A.).
Vis dėlto esu optimistė. Tikiu, kad naujasis Italijos kultūros ministras padės šalies kultūrai pakilti iš duobės.
– Jūsų dukra Chiara yra taip pat operos režisierė?
– Ji – ir aktorė, ir dainininkė, vienintelė iš trijų mūsų vaikų pasirinkusi menininko kelią.
Chiarą lydi sėkmė. Ji laimėjo daug Italijos kino apdovanojimų, filmavosi su Gerard’u Depardieu ir kitais žinomais menininkais. Šiuo metu dukra stato „Figaro vedybas“ Bario teatre Pietų Italijoje.
O sūnus Francesco yra architektas, Dominico – teisininkas.
– Kur praleidžiate daugiausia laiko?
– Muti šeimos rezidencija nuo 1975-ųjų yra Ravenoje. Gyvename čia ne tik mes su vyru, bet ir sūnūs. Tik dukra nutekėjo į Prancūziją, gyvena Paryžiuje su vyru pianistu (vienas žymiausių jaunosios kartos prancūzų atlikėjų Davidas Fray. – A.A.).
Riccardo norėjo persikelti iš Florencijos į mano gimtąją Raveną, nes jam patiko mano tėvai ir pats miestas.
Tai mažas ir labai gražus antikinis miestas, kaip ir Vilniaus senamiestis, įtrauktas į UNESCO saugomo kultūros paveldo sąrašą. Ravena garsėja bizantiškomis mozaikomis ir architektūros paminklais. V amžiuje ji buvo Romos imperijos sostinė.
Man patinka čia gyventi tarp savų žmonių, dirbti savo miestui, teatrui, jaunimui.
Į 2016-uosius LNOBT žengs su „Bohema“
C.Muti režisuotos „Bohemos“ premjera šį mėnesį jau įvyko Ravenos Alighieri teatre. Šiandien ir sausio 2-ąją LNOBT išvysime itališkąją atlikėjų sudėtį.
Solistams Ravenoje akompanavo R.Muti įkurtas Luigi Cherubini jaunimo orkestras, diriguojamas N.Paszkowskio. Jis vadovaus ir naujamečiams spektakliams Vilniuje.
Po premjerinio spektaklio gruodžio 31 d. LNOBT pirmą kartą kviečia publiką Naujuosius metus sutikti teatre – Raudonojoje fojė bus surengta šventinė vakarienė. Bilietus pokyliui reikia įsigyti atskirai.
„Bohemą“ režisierė C.Muti inscenizavo kartu su vaizdo menininku D.Loomu, programuotoju D.Broccoli (Italija), šviesų dailininku V.Longuemare’u (Prancūzija), kostiumų dizaineriu A.Lai (Italija).
Iki sezono pabaigos LNOBT bus parodyti dar šeši spektakliai. Juose išvysime lietuvių solistus. Vaidmenis rengia: J.Gedmintaitė ir J.Stupnianek (Mimi), V.Miškūnaitė, A.Pilibavičiūtė ir J.Karaliūnaitė (Miuzetė), T.Pavilionis ir K.Damulis (Rudolfas), E.Chrebtovas ir D.Stumbras (Marselis), Š.Šapalas, R.Šveisteris ir T.Tuskenis (Šonaras), E.Dauskurdis ir T.Girininkas (Kolenas), taip pat A.Malikėnas, V.Bagdonas, M.Jankauskas.
Pastatymo muzikos vadovas – R.Šervenikas, choro meno vadovas – Č.Radžiūnas. Spektaklius diriguos ir J.Geniušas.