W.A.Mozarto Gedulingosios mišios d-moll pagal liturginius mišių tekstus lotynų kalba, arba tiesiog „Requiem“, – viena įtaigiausių austrų genijaus kompozicijų.
Tai paskutinis, prieš 225 metus sukurtas W.A.Mozarto veikalas, kurio jis nespėjo užbaigti (mirė 1791 m.). Kompozitorius parašė pirmąsias dalis („Requiem“ ir „Kyrie“) bei nužymėjo pagrindinius centrinio kūrinio epizodo „Dies Irae“ bruožus.
Bet manoma, jog W.A.Mozartas nurodė, kaip užbaigti „Requiem“, tad šio darbo ėmęsis Franzas Xaveras Süssmayras bei kiti jo mokiniai pasinaudojo eskizais, kurie vėliau dingo.
Kūrinį užsakė anonimas
Šimtmečius paguodą gedintiems teikiantį W.A.Mozarto „Requiem“ iki šiol gaubia daugybė paslapčių.
Tiksliai nėra žinoma, kiek šios muzikos parašė pats W.A.Mozartas, o kiek – kiti kompozitoriai. Kūrinio užbaigimu rūpinosi kompozitoriaus žmona Constanza.
Tai ji po vyro mirties kreipėsi į jo mokinį F.X.Süssmayrą.
Neaišku, kodėl W.A.Mozarto našlė taip rūpinosi kūrinio užbaigimu siūlydama jo imtis ir kitiems kompozitoriams. Gal dėl to, kad užsakydamas kūrinį grafas Franzas von Walseggas sumokėjo autoriui tik pusę sumos, o likusioji turėjo būti išmokėta jį užbaigus?
Taip pat neatskleista liko priežastis, dėl kurios grafas užsakė W.A.Mozartui „Requiem“ anonimiškai, per tarpininką. Kūrinys buvo skirtas jo velionės žmonos atminimui pagerbti.
Talkininkai – užmiršti
Spėjama, kad F.von Walseggas rengėsi pasisavinti kūrinio autorystę, nes pats bandė komponuoti. Sklido gandai, kad jis paslapčia užsakydavo kompozitoriams kūrinius ir dosniai jiems sumokėdavo mainais už tylėjimą, kai pasiskelbdavo tų kūrinių autoriumi.
Gal ir „Requiem“ jis rengėsi pristatyti kaip savo dedikaciją žmonos mirties metinėms? Tačiau tokias užmačias sužlugdė diplomatas ir mecenatas Gottfriedas van Swietenas, 1793 metais suorganizavęs „Requiem“ atlikimą, už kurį surinktos lėšos buvo skirtos W.A.Mozarto našlei Constanzai paremti.
Klausimas, kas ir kiek prikišo nagus prie nebaigto paskutinio W.A.Mozarto šedevro, tebeaudrina kūrėjus.
Niekas negali paneigti, jog autoriaus rankraščio lapų būta daugiau – galbūt jie pražuvę.
Tačiau koncertinėje praktikoje įprasta „Requiem“ priskirti išimtinai W.A.Mozartui.
Įžanga – lietuviška
Koncerte LNOBT savotiška šedevro įžanga taps naujausias, pernai sukurtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, kompozitoriaus Algirdo Martinaičio opusas „Agnus Dei“ („Dievo avinėli“).
Ši kompozicija autoriaus kūrinių sąraše pažymėta kaip naujausia.
Ji papildė gausią A.Martinaičio kūrybą religine tema praėjusiais metais.
Savo pasaulietinėje muzikoje A.Martinaitis linkęs ironizuoti, gluminti publiką muzikiniais ir prasmių paradoksais, o kurdamas sakralinę muziką jis laikosi per amžius nugludintos tradicijos.
A.Martinaitis rašo tiek tradicinio pavidalo mišias, tiek ir laisvos formos kompozicijas religine tema.
Pasirodys ryškiausi solistai
Tradiciją Laisvės gynėjų dieną paminėti didingu klasikos kūriniu LNOBT pradėjo 2013-aisiais. Tąkart buvo atliktas A.Dvorako „Requiem“.
Po metų nuskambėjo L.van Beethoveno „Missa solemnis“, 2015 m. – J.Brahmso „Vokiškasis requiem“. Kūrinius dirigavo J.Domarkas, R.Beckas (Vokietija), R.Šervenikas.
W.A.Mozarto „Requiem“ diriguos LNOBT muzikos vadovas R.Šervenikas. Scenoje pasirodys ryškiausi teatro solistai: J.Gedmintaitė (sopranas), L.Jonutytė (mecosopranas), T.Pavilionis (tenoras) ir L.Norvaišas (bosas). A.Martinaičio „Agnus Dei“ solistė – J.Vaškevičiūtė (mecosopranas).
Vakare taip pat dainuos LNOBT choras (meno vadovas Č.Radžiūnas), grieš LNOBT simfoninis orkestras.
Įdomu, kad tą pačią dieną W.A.Mozarto „Requiem“ skambės ir Paryžiaus filharmonijos Didžiojoje salėje, o sausį – daugelyje kitų garsių pasaulio scenų.
Koncertas Laisvės gynėjų dienai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – sausio 13 d. 19 val. Bilietų kaina – 10 Eur.