Garsaus Lenkijos kino ir teatro grando Krzysztofo Zanussio
režistuotas spektaklis, Nobelio premijos
laureatės baltarusių rašytojos Svetlanos Aleksijevič viešnagė,
Kijevo nacionalinio teatro meno vadovo Stanislavo Moisejevo darbas,
pirmą kartą dviejų šalies teatrų statomas bendras spektaklis –
šie projektai įrašyti į 2016 metų J.Miltinio dramos teatro
koncepciją.
Naujasis teatro vadovas Linas Zaikauskas garantuoja, kad šešios
koncepcijoje numatytos premjeros įvyks, ir tikisi, kad, be jų, pavyks
įgyvendinti dar suplanuotus daugybę projektų su miesto
mokyklomis, galerijomis, kino teatrais, ligoninėmis ir t.t.
Kovą teatras minės 75 metus, kai jaunas, ambicingas režisierius
Juozas Miltinis Panevėžio dramos teatre pastatė pirmą savo
spektaklį, 1941 metų kovo 15 dieną įvyko jo premjera. Todėl kovo
18-ąją teatre numatyta spektaklio „Lietaus dievas“ premjera.
Pjesę rašo Alvydas Šlepikas, režisuos Julius Dautartas.
Pasak L.Zaikausko, kovą Panevėžyje turėtų skambėti vienas
žodis „Miltinis“.
„Įsivaizduokime, kad visas Panevėžys kovo mėnesį gyvena
miltiniška dvasia. Kino teatras „Garsas“ rodo filmus su
režisieriumi J.Miltiniu ir jo aktoriais, Fotografijos galerija rengia
jų portretų parodą, Kraštotyros muziejus panardina į 1940-ųjų
Panevėžį. Koncertuose skamba 1930-ųjų Paryžiaus šlageriai.
Bibliotekoje vyksta diskusijos apie teatrą. Laisvės aikštės
kavinių, parduotuvių, fotostudijų languose – Miltinis, Miltinis,
Miltinis“, – rašoma koncepcijoje.
Balandį teatras ketina pamėti Černobylio atominės elektrinės
katastrofos 30-ąsias metines spektakliu „Černobylio malda“ pagal
S.Aleksijevič knygą. Teatro vadovas BNS sakė, kad su rašytoja jau
sutarta, kad ji atvyks į Panevėžį pažiūrėti premjeros ir
surengs susitikimą su skaitytojais.
Balandžio pradžioje mieste laukiama ir garsaus režisieriaus
K.Zanussio. Jis balandžio 8-11 dienomis atvyks pažiūrėti
panevėžiečių spektaklių ir atsirinkti aktorių savo pastatymui.
– Dėl visų premjerų jau sutarta, – interviu BNS sakė
L.Zaikauskas. – Dėl vienintelio spektaklio „Lavina“, kuris yra bendra
produkcija su Šiaulių dramos teatru, dar reikia paduoti paraiškas
dėl finansavimo. Jeigu staiga neduotų Kultūros taryba finansavimo,
nors labai tikiuosi, kad duos, nes tai pirmas toks Lietuvoje atvejis,
kada dviejų skirtingų miestų teatrai susijungia į koprodukciją,
ir Šiauliai atkristų, tai patys panevėžiečiai pasidarytume.
Pusė aktorių būtų šiauliečių, pusė – panevėžiečių,
mes repetuotume laikotarpiu, kada teatrai neberodo spektaklių, tai
yra birželio-rugpjūčio mėnesiais, dalį laiko praleistume
Šiauliuose, dalį – Panevėžyje, padarytume bendrą spektaklį,
apvežtume visą Lietuvą. Jeigu pamatysime, kad išvaidinome, dedame
tašką ir nurašome, jeigu turime pasisekimą, stengiamės jį
laikyti ir retkarčiais tai Šiauliuose, tai Panevėžyje, tai kituose
Lietuvos miestuose vaidintume.
– O su K.Zanussiu jau sutarta?
– Šimtu procentų jau sutarta. Jis atvažiuoja balandžio 8-11
dienomis į Panevėžį žiūrėti aktorių, tuo metu kino teatras
„Garsas“ rengia jo trijų filmų retrospektyvą ir susitikimą su
juo. Jis žiūrės spektaklius, o panevėžiečiai žiūrės jo
filmus. Paskui rugpjūčio antroje pusėje visi pagrindiniai aktoriai
važiuoja pas jį į Lenkiją, jis turi dvarelį prie Varšuvos, kur
visi gyvens, valgys ir repetuos. Po to atvažiuos į Panevėžį, pora
savaičių darbo – ir išleidžiame spektaklį rugsėjo pabaigoje-
spalio pradžioje.
– Kaip pavyko jį įkalbėti? O gal nereikėjo stengtis?
– Nereikėjo stengtis. Jis mano labai senas, geras
bičiulis.
– Skaitant jūsų koncepciją susidaro įspūdis, kad bandote pritrenkti garsiais vardais: K.Zanussi, S.Aleksijevič, Kijevo meras Vitalijus Kličko. Kodėl?
– Man atrodo, kad garsūs žmonės yra ką nors savo gyvenime
padarę labai gero. K.Zanussis yra sukūręs gerų filmų,
S.Aleksijevič – parašiusi gerų knygų, ir supažindinti miestą,
o tikiuosi, ne tik miestą, bet ir Lietuvą, su jais, su jų kūryba
yra gana svarbi užduotis ir misija mano, kaip teatro vadovo, mūsų
visų kultūros darbuotojų.
Kodėl ši koncepcija atsirado? Todėl, kad Panevėžys, būkime
atviri, yra provincija, visi susiskaldę, kaip katinai
vaikščiojantys vieni. Tiek
mažai tos inteligentijos Panevėžyje, todėl norisi sujungti ją,
kad pradėtume veikti kartu. Kol kas dauguma entuziastingai
pažiūrėjo į tą projektą.
– Ar tikitės, kad garsūs svečiai atgaivins susidomėjimą teatru?
– Taip, buvome ir kol kas esame Lietuvos teatrinio gyvenimo
užribyje, nori nenori reikia tą buvusią šlovę bent kiek stengtis
palaipsniui atkurti. O gal ir pavyks. Aišku, kad garsūs žmonės
tam padės.
– Iš kur ketinate gauti lėšų žvaigždėms?
– Iki šiol J.Miltinio teatras neturėjo nė vieno
rėmėjo, o kai sukūrėme šį projektą, pradeda atsirasti ir
įmonių, verslininkų, kurie labai teigiamai pradeda į mus
žiūrėti.
Manau, kad pasinaudosime rėmėjų pinigais. Taip pat tikimės
parašyti projektus ir Kultūros tarybai, ir Švietimo ministerijai,
ir Sveikatos apsaugos ministerijai bei paieškoti įvairiausių
grantų ir Lietuvoje, ir Panevėžio savivaldybėje. Gal pavyks ir
užsienyje rasti finansavimo, juk yra ir Europos Sąjungos programos.
Labai tikiu, kad dalį pinigų rasime, o dar labai tikiu tuo, kad
entuziazmas ir pinigai, kurie skirti kaip biudžeto dotacija, duos
rezultatą.
– Kokį teatrą radote atėjęs, ypač po pastarųjų penkerių metų?
– Nenoriu į šį klausimą atsakinėti.
– Kaip jums pačiam sekasi bendrauti su kolektyvu? Jūsų pirmtakui nepavyko rasti bendros kalbos.
– Aš per trumpai dirbu, kad pasakyčiau, kaip sekasi. Dar eina
tik antras mano darbo teatre mėnuo. Kol kas lyg viskas tfu tfu
normaliai. Kaip bus toliau, sunku pasakyti.
– Ar kolektyvas neišsilakstė per tuos metus?
– Labai daug išsilakstė, labai daug išdraskyta, labai daug
keistų dalykų yra, bet reikia pamažu ką nors keisti. Nenoriu
jokių revoliucijų, noriu evoliuciniu būdu, o ne revoliuciniu
keisti.
– Turite planų susigrąžinti darbuotojus į teatrą?
– Susigrąžinti turime planų, tik nenoriu kol kas pavardžių
minėti. Šiuo metu vyksta derybos, kad grįžtų.
– Kviečiate užsienio režisierius, bet su kuo jie dirbs Panevėžyje?
– Su tais aktoriais, kurie yra, su tais ir dirbs. O su kuo aš
dirbsiu? Irgi su tais pačiais dirbsiu.
– Muzikos ir teatro akademijoje buvo surinktas specialus kursas J.Miltinio teatrui. Ar laukiate jų?
– Pernai buvęs vadovas Romas Vikšraitis priėmė Anužių
visą kursą į teatrą. Kai kurie jaunuoliai išėjo, didžioji dalis
dar liko. Aš suprantu, kad visi, ypač jauni, labai nori Vilniuje
gyventi, ir labai bijau, kad daugelis gali traktuoti Panevėžį tik
kaip trampliną. Įmanoma, kad išeis dar daugiau jaunų žmonių. Jie
visi nori Vilniaus.
Trečiadienį buvo visuotinis susirinkimas,
paklausiau, kam tikrai reikia butų, nes dabar bandau „pramušti“
porą butų savivaldybėje, vadinamojo socialinio būsto. Ir žinote,
niekas iš jaunų žmonių nepuolė aktyviai mojuoti rankomis, kad
jiems reikia. Tai man sukėlė didžiulį įtarimą, kad jie nelabai
traktuoja šį teatrą kaip jų gyvenimo vietą.
Eglės Gabrėnaitės kursas tartum
buvo rengiamas Panevėžio teatrui. Pažiūrėjau vieną jų
spektaklį, pažiūrėsiu kitus darbus, bet vėl, kiek žinau, to
kurso studentai nori likti Vilniuje, niekas nenori į provinciją
važiuoti. Tai bus tikrai didžiulė problema Panevėžiui, ir
ne tik jam – ir Šiauliams, ir Alytui.
– Ko, be aktorių, trūksta J.Miltinio teatrui? Kur didžiausios skylės žioji?
– Kur skylės? Visur. Kur pirštą besi, į skylę pataikysi.
– Kas tuomet parašyta jūsų trumpajame neatidėliotinų darbų sąraše?
– Pirmiausias siekis – išlipti iš skolų. Jos siekia apie
porą dešimčių tūkstančių eurų. Turėjome gerokai daugiau, bet
jau spėjome per gruodį dalį skolų panaikinti. Aktoriams ir visiems
sakau, kad šis sezonas turi būti skolų grąžinimo, kad nuo
kito sezono pradėtume normaliai finansiškai gyventi.
Teatras skolingas kai kuriems režisieriams, dailininkams, kurie
statė spektaklius, parduotuvėms už drabužius, už įrangą. Niekam
neskolingas visų sumų, bet vis neprimokėta, neprimokėta.
* * *
L.Zaikauskas pernai spalį laimėjo Kultūros ministerijos
surengtą konkursą į Panevėžio J.Miltinio dramos teatro vadovo
pareigas. Su juo sudaryta penkerių metų darbo sutartis.
J.Miltinio teatrui Panevėžyje 2010-2015 metais vadovavo
režisierius Romualdas Vikšraitis. 2011 metų gegužę teatro
kolektyvas jam buvo išreiškęs nepasitikėjimą. Taikyti kolektyvo
su teatro vadovu į Panevėžį ne kartą vyko ir parlamentarai, ir
kultūros ministras, susidariusi padėtis ne kartą svarstyti Seimo
Švietimo, mokslo ir kultūros komitete.