Šis pastatymas jau daugiau kaip 30 metų išsilaikė scenoje, bet rudenį vėl grįžo į „Metropolitan Opera“ net 16-kai spektaklių! Nenuostabu: italas F.Zeffirelli, kaip joks kitas režisierius, moka kurti įspūdingus reginius ir sustyguoti grandiozines scenas, kurių šiame spektaklyje nestinga, kaip ir karališkos Rytų prabangos. Juk opera pasakoja apie senovės Kinijos princesę, pasmerkiančią myriop virtinę jaunikių, kurie neįmena jos mįslių.
Vienas paskutiniųjų didžių italų operos kūrėjų G.Puccini (1858-1924) paliko operos istorijai įspūdingą herojų moterų galeriją. Moteris jis gerai pažinojo – nuolat įsitaisydavo jaunesnių draugužių. „Aš esu aistringas laukinių paukščių, operos libretų ir patrauklių moterų medžiotojas“, – yra prisipažinęs pats kompozitorius.
Maestro asmeninis gyvenimas buvo spalvingas kaip ir jo operos – jį drebino aistros ir skandalai, buvo užtemdę ištvirkavimo, savižudybės, kalėjimo šešėliai.
„Turnadot“ – paskutinioji G.Puccini opera. Kompozitorius jos neužbaigė, staiga miręs nuo širdies smūgio, nors buvo gydomas nuo gerklės vėžio. Kūrėjui nebuvo lemta išvysti triumfališkos „Turandot“ premjeros Niujorke 1926-aisiais.
Nuo tada ši opera „Metropolitan Opera“ scenoje buvo parodyta daugiau kaip 300 kartų. Laviruodamas tarp tradicijų ir naujovių, klaidžiodamas savo herojų ydų ir dorybių labirintais, pasitelkęs kompozitoriaus talentą, dramaturgo ir psichologo nuojautą, spalvingą savo gyvenimo patirtį G.Puccini skverbte įsiskverbė melodijomis į klausytojų sielos gelmes.
Jis sulaukė didžiausios tarp operos kūrėjų komercinės sėkmės. Kompozitoriui mirus, jo turtas buvo įvertintas daugiau kaip 100 milijonų dolerių pagal šiandieninius standartus.
Šiandien kai kurios G.Puccini operų arijos yra žinomos taip pat plačiai, kaip popmuzikos hitai. Viena populiariausių – „Nessun dorma“ iš operos „Turandot“. Šią ariją ypač išgarsino legendinis Luciano Pavarotti, ją atlikęs 1990-ųjų Pasaulio futbolo čempionate. Po šio pasirodymo buvo parduota daugiau kaip 10 milijonų „Nessun dorma“ singlo kopijų.
Šeštadienio vakarą garsiąją princo Kalafo ariją dainuos italų tenoras Marco Berti. Kinų princesę spektaklyje įkūnys švedų sopranas Nina Stemme, vergę Liu – rumunų sopranas Anita Hartig, Kalafo tėvą Timurą – ukrainiečių bosas baritonas Aleksandras Cimbaliukas. Spektaklį diriguos Paolo Carignani, su transliacijos publika bendraus amerikiečių operos primadona Rene Fleming.
G.Puccini operos „Turnadot“ transliacija iš Niujorko teatro „Metropolitan Opera“ – sausio 30 d. 20 val. „Forum Cinemas“ kino teatruose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Bilietų kaina – 15 Eur.
