Sostinės teatralams – skandalingos šiauliečių premjeros

Naujausi, brandžiausi, daugiausia apdovanojimų pelnę trijų skirtingų režisierių trijų literatūros klasikų pastatymai scenoje, stebinantys žiūrovus temų aktualumu, akiplėšišku tiesumu ir teisumu bei netikėtais kūrybiniais sprendimais.  Tokią kultūrinę programą kitos darbo savaitės vakarais Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vasario 9-11d. nuo 18 val. 30 min. sostinės publikai siūlo Valstybinis Šiaulių dramos teatras, atvykstantis tradicinių, vienintelių per metus gastrolių į Vilnių.

Scena iš spektaklio „Meilė po guobomis“.<br>A.Staponkaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Meilė po guobomis“.<br>A.Staponkaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Meilė po guobomis“.<br>A.Staponkaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Meilė po guobomis“.<br>A.Staponkaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Meilė po guobomis“.<br>A.Staponkaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Meilė po guobomis“.<br>A.Staponkaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 4, 2016, 3:53 PM, atnaujinta Jun 9, 2017, 6:06 AM

Repertuare: naujausia šiauliečių premjera Eugene'o O‘Neilio „Meilė po guobomis“ (rež. Paulius Ignatavičius), Arthuro Millerio „Komivojažieriaus mirtis“ (rež. Arvydas Lebeliūnas) ir dvi dešimtis apdovanojimų pelnęs Juozo Tumo-Vaižganto „Nebylys“(rež. Jonas Vaitkus).

Pjesę pastatė antrąkart

Kai dramaturgas E.O‘Neillas (net keturių Pulitzerio premijų laureatas ir pirmasis Amerikos dramaturgas, įvertintas Nobelio premija), iš graikų mitų pasiskolinęs klasikinį meilės trikampį, parašė ir pastatė pjesę „Meilė po guobomis“ 1924 m. Niujorke, kilo skandalas: Amerikos auditoriją gerokai papiktino vaikžudystės, keršto ir kraujomaišos temos. Spektaklis iš pradžių buvo pasmerktas kaip amoralus.

Nepaisant to, skandalingoji drama buvo pastatyta ne vienoje pasaulio scenoje, ekranizuota kine. Lietuvoje tik kartą – Šiauliuose (1979 m.).

Šiaulių dramos teatras antrąsyk pastatė E.O‘Neillo pjesę „Meilė po guobomis“.

Šįsyk į o‘nilišką gelmę nėrė lengvų temų ir paprastų sprendimų neieškantis režisierius Paulius Ignatavičius (dukart Auksinio scenos kryžiaus nominantas). Jis išmetė iš spektaklio amerikietiškųjų prerijų ūkio romantiką ir perkėlė veiksmą į šių laikų industrinę fermą, siekdamas parodyti, kuo virtęs šiuolaikinis kaimas, kiek tos „romantikos“ industrializuotuose ūkiuose su senų rakandų šiukšlynais, ūkio padargų krūvomis.

Be ekologijos, dar viena svarbi ir artima tema – emigracija, kurią išreiškia brolių pozicija – „viską metu ir važiuoju ieškoti „aukso“ kitur – neva kažkur kitur slypi ta laimė ir turtai.

Svarbiausias spektaklyje – jauno žmogaus vidinis konfliktas, jo tragedija, nes jis bando gyventi ne savo, o kitų primestą gyvenimą. Padėti perkelti beveik šimtmečio senumo dramą į mūsų laikus režisierius pasikvietė vieną progresyviausių Europos elektroninės muzikos kompozitorių suomę Antye Greie-Ripatti, kuri drąsiai sumaišė moters niūniavimą, balsus ir aplinkos garsus su elektronine ir populiariąja muzika, pramonės padargų triukšmu.

Vienos dalies drama „Meilė po guobomis“ įsiliepsnoja ūkyje, į kurį senas našlys tėvas Ifreimas Kebotas (aktorius Juozas Bindokas) parsiveža jauną žmoną Abę (aktorė Jūratė Budriūnaitė). Fermoje nuo ryto iki vakaro triūsiantys vyresnieji sūnūs Simeonas (Rolandas Dovydaitis) ir Piteris (Dalius Jančiauskas) nebemato prasmės lenkti nugarų ir nusprendžia keliauti į aukso kasyklas.

Tarp jaunėlio sūnaus Keboto (aktoriai Anicetas Gendvilas ir Aidas Matutis) ir Abės kilusi priešprieša perauga į pražūtingą aistrą....

Kas tas A.Milleris? – O, tai Merilyn Monroe vyras!

Paradoksalu, tačiau dažniausiai taip šiuolaikinėje vartotojiškoje popkultūroje atpažįstamas išties garsus 20-ojo amžiaus Amerikos dramaturgas ir eseistas A.Milleris, parašęs pjesę „Komivojažieriaus mirtis“, kuri jam 1949 m. pelnė Pulitzerio premiją ir yra laikoma XX a. Amerikos dramaturgijos klasika.

Dviejų dalių spektaklis „Komivojažieriaus mirtis“ pastatytas 2015-aisais, kai pasaulis minėjo A.Millerio gimimo 100-ąsias metines. Anot spektaklio režisieriaus Arvydo Lebeliūno, tai – šeimos išlikimo istorija: „Šiuolaikiniame ekonominiame bėgime žmogus, ieškodamas būdo išsilaikyti, praranda vertybes, šeimą, net save patį. Viskas tarsi daroma dėl šeimos, o pasirodo, kad tas nepaliaujamas bėgimas, tas aukojimasis ir aukojimas virsta šeimos susvetimėjimo tragedija.“ 

Šiek tiek vaiduokliškoje prisiminimų ir buities erdvėje sukasi vidutinės klasės amerikiečių šeimos gyvenimas. Žmones, jų santykius, desperatiškas pastangas priklausyti sėkmingiems „komerciniams sluoksniams“ iš salės stebi žiūrovai, o iš scenos gilumos – nuvirtusi ryški klouno galva grimasą primenančia šypsena.

Būtent ši scenografijos detalė yra autentiška kopija atrakcionų parko radinio, aptikto 2005 m. uraganui Katryna praūžus per Naująjį Orleaną. Stichijos nelaimės liekana – tarsi sudužusios amerikietiškos svajonės simbolis ar pranašas.

Spektaklio žanras – melo drama (ir tai ne gramatinė klaida!). „Aš supratau, apie ką ši pjesė – tai mẽlo drama“, – tik pradėjęs kurti pagrindinį komivojažieriaus Vilio Lomeno vaidmenį pasakė aktorius Antanas Venckus (beje, šiemet apdovanotas LR Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“).

Komivojažierių Vilį Lomeną vaidina Antanas Venckus, jo žmoną Lindą – Jūratė Budriūnaitė-Kamrazer, o sūnus – aktoriai Aidas Matutis ir Anicetas Gendvilas. Spektaklyje taip pat vaidina aktoriai: Juozas Bindokas, Rolandas Dovydaitis, Romanas Dudnikas, Inga Norkutė, Danguolė Petraitytė, Eglė Stanišauskaitė, Monika Šaltytė, Juozas Žibūda ir Aurimas Žvinys.

J.Vaitkaus „patinų tragedija“ pagal Vaižgantą

Šiauliečių gastroles sostinėje ketvirtadienio vakarą uždaro scenos maestro režisieriaus Jono Vaitkaus dviejų dalių impresija „Nebylys“ pagal lietuvių literatūros klasiko Juozo Tumo-Vaižganto to paties pavadinimo apysaką.

Ji  priskiriama prie „tamsiųjų“ Vaižganto kūrinių: net meilė motinai ir moteriai eina su satanizmu, kol archajiško kaimo idilė per „velykinę nuodėmę“ sudraskoma velniškų aistrų. „Nebylys“ – universalus kūrinys, kone prieš šimtą metų parašyta istorija patikrinta laiko, gyva ir jaudinanti, labai gyvenimiška, tačiau sprendžiamos problemos (meilės, nuodėmės, pasirinkimo ir būties) tolygios didžiosios literatūros šedevrams.

Scenoje J.Vaitkus akiplėšiškai drąsiai pakėlė uždangą „patinų tragedijos, kuri Puzionis visai netikėtai sujaudino ir jų vardą plačiai išgarsino“ (J.Tumas-Vaižgantas): atvirai kalbama apie tiesas, kurių paprastai vengiama (laisvės, meilės, aistros, nuodėmės, apsėdimo, brolžudystės), vyksta amžina žmogaus kova su savimi.

Netikėta scenografija, muzikos ir vaizdo dermė, aktorių išgryninti personažai, netipiški nacionaliniai kostiumai, gyvos emocijos – tokia visumos dermė, kuri ir lėmė, kad šis spektaklis per pastaruosius metus susišlavė beveik dvi dešimtis apdovanojimų (iškalbingiausi – žiūrovų simpatijų) ir nominacijų (tarp kurių – net  keturios Auksiniams scenos kryžiams).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?