G.Verdi „Don Karlas“ buvo rašomas 19 a. Paryžiaus scenai. „Paryžius tuo metu buvo buržuazinės operos centras, – pasakojo režisierius. – Operai reikėjo daug pinigų, o dosniausi rėmėjai buvo vyrai iš „Žokėjų klubo“ („Jockey Club“). Šio klubo nariai primygtinai reikalavo laikytis tam tikrų taisyklių.
Pirmiausia, antrajame operos veiksme turėjo būti baletas, nors kitame veiksme bus rodoma autodafė scena. Kodėl? Per pirmąjį veiksmą šie vyrai, iš tiesų labai dosniai rėmę operą, drauge vakarieniaudavo, o po vakarienės jie norėdavo išvysti scenoje ką nors miela, geriausiai – savo meilužes balerinas, šokančias scenoje. Trečiajame operos veiksme buvo privaloma iškilminga eisena, kurioje dalyvautų daug artistų, į sceną būtų įvesti arkliai, tad nebūtų išvengta ir atitinkamo kvapo...“.
Pasak G.Krämerio, klausantis „Don Karlo“ baleto scenos ir eisenos muzikos, nesunku pajusti, kad tai – „tuščia muzika“: „G. Verdi žinojo konvencijas ir rašė šias scenas Paryžiaus buduarui. Jis parengė aštuonias šios operos versijas. Tai rodo, kad jis nebuvo patenkintas rezultatu, kūrinio forma.“
Režisierius drauge su pastatymo muzikos vadovu, dirigentu Pierre’u Vallet kupiūravo minėtas „Don Karlo“ baleto ir iškilmingos eisenos scenas.
G. Krämeris teigia, kad iki šiol statant „Don Karlą“ karaliauja 19 a. konvencijos. Tačiau tai, ką laikome istorine tradicija, tėra Paryžiaus „Grand Opera“ klišės. Viena baisiausių, anot režisieriaus, – moters traktavimas: moteris rodoma arba kaip šventoji, madona, arba kaip paleistuvė.
Taigi „Don Karle“ Karalienė Elizabetė yra madona, o jos priešininkei Eboli dažniausiai priskiriama erotizuota paleistuvės laikysena. „Tai labai kvaila. Elizabetė yra politiškai mąstanti mergina iš Prancūzijos, o Eboli – Pilypo II šnipė, ji seka kiekvieną Elizabetės žingsnį, šnipinėja jos privatų gyvenimą.
Seksuali atmosfera, kurią aplink save kuria Eboli, tėra priemonė šiems tikslams pasiekti. Tad spektaklyje nebus nei prabangių karalienės kostiumų, nei ryškių Eboli vėduoklių. Kita vertus, tai nereiškia, kad bus nublukintos ir tam tikros svarbios draminės spalvos.“
Režisierius atkreipė dėmesį ir į tai, kad esama nesutapimo tarp herojinio tenoro įprastos laikysenos scenoje ir princo Don Karlo asmens, kurį įkūnija tenoras. Realybėje Don Karlas buvo nerangus, turintis emocinių problemų žmogus. Visi bandė per jį daryti įtaką jo tėvui, karaliui Pilypui, o šis tą puikiai suprato.
„Pilypui buvo aišku, kad jo jautrus sūnus negali būti valdovas, priimti politinių sprendimų. Pilypas paprastai režisierių vaizduojamas pagal jo ariją „Ji manęs nebemyli“, kurioje susenęs vyras – nors iš tiesų jam buvo 55-eri – aprauda savo seksualinę negalią santykiuose su žmona Elizabete. Bet juk ne tai yra problema! Elizabetė nuo jo atitolsta todėl, kad mato, kas vyksta jos šeimoje, ir kokias baisias politines priemones naudoja jos vyras. Ji nori nuo viso to atsiriboti“, – aiškino G.Krämeris.
Pasak režísieriaus, klišėmis apaugęs ir Didžiojo Inkvizitoriaus paveikslas. Šį vaidmenį paprastai atlieka daug jaunesnis solistas, nei norima pavaizduoti, todėl jis nugrimuojamas kaip senis.
„Esmė yra ta, kad tas senas, vos bepajundantis vyras turi galingą protą, kuris kreipia įvykių eigą bažnyčiai reikalinga linkme. Centrinė operoje yra autodafė scena, kurioje žmonės siunčiami ant laužo vien todėl, kad yra kito tikėjimo. Visi kiti elementai operoje turi būti taip sutvarkyti, kad ši scena iš išryškėtų kaip centrinė be butaforinių dūmų ir liepsnų“, – dėstė G.Krämeris.
Nors būdamas patyręs operų režisierius, jis „Don Karlą“ stato pirmą kartą. Menininko nuomone, tai politinė opera – tokia ji ir buvo kuriama G.Verdi pagal vokiečių poeto Friedricho Schillerio pjesę, o „buduariniai“ prancūziški „Grand Opera“ akcentai tėra svetimkūniai šioje didingoje muzikinėje tragedijoje.
Kovo 4 ir 6 d. pagrindines partijas operoje dainuos: Askaras Abdrazakovas (Rusija) – Pilypą II, Adamas Diegelis (JAV) – Don Karlą, Valdis Jansonas (Latvija) – Rodrigą, Viktorija Miškūnaitė – Elizabetę Valua, Eglė Šidlauskaitė – Princesę Eboli, Liudas Mikalauskas – Vienuolį ir Didžiojo Inkvizitoriaus balsą. Nebylų Didžiojo Inkvizitoriaus vaidmenį scenoje atliks Česlovas Nausėda, Tebaldą ir Dausų balsą įkūnys Gunta Gelgotė. Kovo 5-osios solistai: Luciano Batinicas (Kroatija) – Pilypas II, Ericas Fennellas (JAV) – Don Karlas, Eugenijus Chrebtovas – Rodrigas, Raminta Vaicekauskaitė – Elizabetė Valua, Jovita Vaškevičiūtė – Princesė Eboli, Rita Petrauskaitė – Tebaldas, Dausų balsas, L. Mikalauskas – Vienuolis, Didžiojo Inkvizitoriaus balsas.
