Anglijos Karalienė (Elžbieta Latėnaitė) po devyniolikos įkalinimo metų nuteisia Mariją Stiuart (aktorė Indrė Patkauskaitė) mirties bausme. Žiaurų nuosprendį ši priima oriai. Mirties nuosprendis ją ne pažemina, o išvaduoja iš aistrų, egoistinių troškimų, tampa jai pergale ir dovana. Atgailaujanti dėl praeities nusikaltimų, priėjusi išpažinties, ji tampa dar stipresnė ir didingesnė.
„F.Schilleris kalba, kad ir sunkiausiomis akimirkomis reikia išlikti oriu žmogumi. Kai žmogus oriai miršta, tada jaudina mirtis, – sakė režisierius A.Areima. – Marija Stiuart atstovauja žmogui, žmogiškumui. Ji jau supratusi žmogiškumo esmę ir prasmę, kitaip nei Elžbieta, kuri yra gyvenimo kalinė, nepilnavertiškumo kompleksų supančiotas žmogus, kuriam prieš valią uždedama karūna. Ji pavydėjo Marijai grožio, laisvės, gyvenimo, dėmesio. Man jos – ne karalienės, o žmonės.“
F.Schilleriui svarbu, o gal net svarbiausia – idealas. Marija Stiuart yra moteris, artima idealui. „F.Schillerio kūrybos ištakos – poreikis žavėtis žmogaus didybe. Tačiau susidūrus su gyvenimo tikrove žavėjimasis dažnai virsta jo priešingybe – pasipiktinimu“ , – teigė žymus vokiečių klasikinės literatūros tyrinėtojas H.A.Korfas. Pasak jo, F.Schillerio dramų pasaulis nėra idealus, juose jaučiamas nuolatinis veržimasis prie idealo, troškimas nušviesti idealo šviesa netobulą ir dažnai tragišką pasaulį.
Kuo artimas ir įdomus vokiečių klasikas jaunos kartos lietuvių režisieriui? „F.Schilleris ieško žmogiškumo. Atsakomybės už savo veiksmus. Tai – F.Schillerio temos. Tai dalykai, kuriuos šiandien prarandame. Man įdomiausia, kas vyksta, kai mes pamirštame žmogiškumą, orumą, pasiduodame ambicijoms. Tuomet sugriauname žmogų. Man tai ir yra skaudžiausia. Liūdna, kad vardan svetimų tikslų ir užgaidų sunaikiname žmogų. Ypač ši tema ryški pjesėje. Juk abi karalienės ne savo noru gavo savo statusą . Ambicijos, nenorint prarasti to, ką paveldėjai, ir kursto kruvinas kovas.“
F.Schilleris (1759 - 1805) – vokiečių poetas, dramaturgas, filosofas, istorikas, vienas žymiausių Vokietijos klasikų, padėjusių šiuolaikinės vokiečių literatūros pagrindus. Daugelis F.Schillerio kūrinių įkvėpė kompozitorius sukurti operas ar baletus, o poema „Odė džiaugsmui“, kuriai muziką parašė Ludwigas van Beethovenas, tapo Europos Sąjungos himnu.
Režisierius A. Areima stato jau trečią F.Schillerio pjesę. 2010 m. jis yra pastatęs spektaklį „Laimingi“ pagal F.Schillerio „Klasta ir meilė“ , o 2013 m. – pirmąją garsaus dramaturgo dramą „Plėšikai“.
Spektaklyje „Marija Stiuart“ vaidina I.Patkauskaitė, E.Latėnaitė, Tomas Rinkūnas, Daumantas Ciunis, Agnė Šataitė, Mantas Vaitiekūnas, Tomas Stirna, Edmundas Mikulskis, Mindaugas Capas, Vytautas Rumšas, Almantas Šinkūnas. Režisierius, scenografijos autorius – Artūras Areima. Kostiumų dailininkė – Monika Gurskytė, choreografas – Mantas Stabačinskas, šviesų dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas, videomenininkas – Rimas Sakalauskas.
Spektaklio „Marija Stiuart“ premjera. Balandžio 15 ir 16 d. Vilniaus mažajame teatre.
