Vienas garsiausių estų dirigentų N.Järvi, pelnęs autoritetą ir gimtojoje šalyje, ir užsienyje, dėl savo šlovės „kaltina“ meilę muzikai. „Viskas, ką darau, man pirmiausia yra malonumas. Tiesiog stengiuosi diriguoti, nes myliu muziką,“ – sakė garsiausiems pasaulio orkestrams vadovavęs maestro. N.Järvi per savo karjerą didelį dėmesį skyrė nacionaliniams įvairių tautų kompozitoriams ir jų muzikai. „Yra daugybė tautų visame pasaulyje, begalė skirtingos muzikos, ir aš visą ją myliu. Laikausi tokios nuostatos – visada, kai einu diriguoti skirtingiems orkestrams, diriguoju arba įrašinėju jų šalies muziką. Galbūt todėl žmonės žino apie mane“, – pasakojo maestro.
Sovietų valdžios priverstas palikti savo gimtąją šalį už mažai žinomų ir valdžios ignoruojamų talentingų estų kompozitorių propagavimą, vos išvykęs į Vakarus maestro tapo žvaigžde. Vos atvykęs į JAV, per pirmąjį mėnesį N.Järvi debiutavo su Bostono simfoniniu, Filadelfijos ir Niujorko filharmonijos orkestrais. Netrukus maestro buvo pakviestas į pagrindinio kviestinio dirigento postą Birmingamo simfoniniame ir Škotijos karališkajame orkestruose. Taip klasikinės muzikos pasaulyje sužibo dar viena žvaigždė, kuri negęsta iki šiol.
Baltijos šalių orkestrų festivalyje Estijos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas maestro N.Järvi, atliks žymiausio estų kompozitoriaus Arvo Parto kūrinį „Cantus in memoriam Benjamin Britten“. Kai 1980-ųjų sausį Sovietų Sąjungą traukiniu paliekanti A.Parto šeima buvo sulaikyta Bresto geležinkelio stotyje bagažo patikrai, sovietiniai pasieniečiai išėmė iš lagamino nedidelį grotuvą ir patikrino vieną juostą. Tai buvo „Cantus in memoriam Benjamin Britten“. Regis, turėjo užtekti tik pradžios, tačiau jie išklausė visą kūrinį – kažkas šioje muzikoje juos tarytum užbūrė. Jie ėmė šiltai, draugiškai kalbėtis su A.Parto šeima, o pats kompozitorius pasakojo, kad iki tol jis nebuvo sutikęs nė vieno tokio draugiško milicininko ar saugumiečio.
Koncerte taip pat skambės Ludwigo van Beethoveno Ketvirtasis koncertas fortepijonui ir orkestrui, kurį atliks tituluotas estų pianistas, Vokietijos Karlsrūhės aukštosios muzikos mokyklos profesorius K.Randalu. Beveik tris dešimtmečius Vokietijoje gyvenantį, koncertuojantį ir dėstantį menininką Lietuvoje sutiksi ne dažnai.
„Ketvirtasis koncertas, kurį atliksiu Lietuvoje, kadaise buvo mano pirmasis pasirodymas su orkestru. Tad esu labai laimingas turėdamas galimybę vėl jį sugroti Vilniuje, per Baltijos šalių orkestrų festivalį“, – džiaugėsi K.Randalu ir pridūrė, kad ši muzika visada giliai paliečia klausytojų širdis.
Savo pasirodymą Vilniuje Estijos nacionalinis simfoninis orkestras užbaigs Sergejaus Rachmaninovo Simfonija Nr.1.
Tai, jog Lietuvoje apie gretimų šalių kultūros įvykius ir ryškiausias asmenybes žinome gana mažai, pastebi ir vienas Baltijos šalių orkestrų festivalio iniciatorių, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius. Toks ir yra Baltijos šalių orkestrų festivalio tikslas – puiki galimybė, neišvykstant iš savo namų, pamatyti ir išgirsti visų trijų Baltijos šalių klasikinio pasaulio garsiausias žvaigždes vienoje koncertų salėje.
Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertai vyks Vilniaus Kongresų rūmuose balandžio 1 d. (Pirmasis koncertas. Estija), balandžio 7 d. (Antrasis koncertas. Latvija) ir balandžio 15 d. (Trečiasis koncertas. Lietuva).